„Tunelis“ – tai nepaprastas spektaklis, kuriuo siekiama susidraugauti su tamsa ir mėgautis šviesa lyg gardžiausiu desertu. Pradžioje gali pasirodyti, kad šviesą galima kontroliuoti, o tamsos – nepažinios, keliančios grėsmę – ne. Vis dėlto spektaklyje ši išankstinė nuostata akimirksniu apverčiama aukštyn kojomis – žiupsnelis drąsos ir bendrystės mums leidžia prisijaukinti tamsą ir išmokti ja mėgautis.

eni beni riki taki
eisime kartu į naktį
kur pažvelgsi, ten tamsu
juoda juoda, net baugu
eni beni riki taki
urbu šurbu šmiki šmaki
pasakysiu tau dalyką slaptą,
jei suprasi, rasim taką:
mums tereikia kviestis drąsą,
nes visos tamsos slepia šviesą
urbu šurbu šmiki šmaki

Tunelyje gyvena ir šviesa, ir tamsa. Ten, kur šviesa, ten ir spalva, forma, gylis, atstumas ir judėjimas. Šviesai užgesus tampa tamsu. Tamsoje nematome spalvų, nesuvokiame tikrųjų daiktų formų ir dydžių, be lytėjimo vargiai galime suprasti erdvinį išsidėstymą ar nustatyti atstumus. Šviesoje atsiskleidžiantis pasaulis tamsoje išnyksta, be aiškaus vaizdo garsai išsikraipo. Daugelis žmonių tamsoje patiria nepatogumą. O gal baimę?

Spektaklis, kuriame eksperimentuojama su šviesa ir tamsa, žiūrovus kvies į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje kuriami asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. Spektaklyje „Tunelis“ daug dėmesio skiriama pasirinktos materijos galimybių tyrinėjimui atsižvelgiant į jos fizines, chemines, taikomąsias savybes ir simbolines reikšmes. Spektaklyje lėlininkai atgaivina skirtingas tamsos ir šviesos formas, išbando jų judėjimo galimybes, kol pasiekia tašką, kuriame tamsa ir šviesa tampa ne tik jusliniu suvokimu, bet ir raiškos forma. Mažieji žiūrovai tarsi patenka į asociatyvių žaidimų aikštelę, kurioje galima pamiklinti vaizduotę ir sužadinti kūrybiškumą, tuo tarpu suaugusiesiems tai gali tapti proga apmąstyti šią visur mus supančią, neapčiuopiamą substanciją, kurios, regis, praktiškai neįmanoma aprėpti vienu ypu.


 

Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba 

 Scenografijos, lėlių, rekvizito ir kostiumų gamyba: Polona Černe, Sandra Birjukov, David Klemenčič, Zlatko Djogić, Zoran Srdić, Monika Colja, Smrekca d.o.o., Agnė Jablonskytė
 Veidrodžių gamyba: Konveks, Oliver Frlić, s.p.
 Nuotraukos – Mitja Vasič
 Koprodukcija su Liublianos lėlių teatru (Slovėnija) 
 Vaikus kalbino – Aušra Juknevičienė