Pagal Beno Jonsono pjesę, kuria 1928 m. adaptavo Jules Romains ir Stefan Zweig; 1941 m. jų veiklą tęsė Juozas Miltinis; 2021 m. ir Aidas Giniotis
Volponė – tai Venecijos pirklys, kurio vardas, išvertus iš italų kalbos, reiškia „gudri lapė“. Jis apsimeta gulįs mirties patale, kad apmulkintų jo palikimo besigviešiančius sėbrus. Gudrusis Volponės tarnas paskleidžia gandą, kad išsekusį šeimininką gali pagydyti tik jaunos gražuolės lova. Godus, bet naivus Korvino sutinka „paskolinti“ savo jauną žmoną, gavęs patikinimą, kad mainais už tai taps vieninteliu turto paveldėtoju...
80-ies metų jubiliejų minintis Juozo Miltinio dramos teatras gręžiasi į teatro istoriją, kad nauju žvilgsniu pažvelgtų į legendinius teatro pastatymus. Vienas tokių – 1941 m. jauno režisieriaus Juozo Miltinio interpretuota Shakespreare‘o amžininko Beno Jonson'o klasikinė komedija „Volponė“. „Volponė“ yra garsiausia Jonson'o pjesė, kandžiai pašiepianti tokias žmonių ydas kaip godumas, savanaudiškumas ir vergavimas aistroms. Pjesės populiarumą lemia komiškos situacijos ir veikėjai, kuriuose aiškiai atpažįstamos italų improvizacinės komedijos, commedia dell‘arte, kaukės. Įdomu, kad anuomet spektaklyje vaidino pats Juozas Miltinis.
Pjesę naujam gyvenimui Juozo Miltinio dramos teatre prikėlė režisierius Aidas Giniotis – didžiausias Lietuvoje commedia dell‘arte žinovas ir komiškųjų žanrų meistras. Galbūt pasirodys, kad žmonių ydos ir silpnybės, nepaisant technologinio ir kitokio progreso, išlieka tokios pačios?
