1820 m.
Klaipėdos miesto pirklių įsteigta akcinė statybos bendrovė pastatė mūrinį, klasicizmo stiliaus teatro pastatą su 200 vietų žiūrovų sale dabartinio Dramos teatro vietoje. Teatro atidarymas įvyko 1820 m. sausio 1 d., parodant Billerbrecko keturių veiksmų dramą su prologu „Tėvo širdis“. Trupės direktoriumi tapus J. G. Heckertui (jis pats bei jo žmona buvo dainininkai), dirigentu pakvietus žinomą muziką K. Eisrichą buvo suformuota operos trupė. Netrukus klausytojai jau gėrėjosi W. A. Mozarto operomis „Tito gailestingumas“, „Pagrobimas iš seralio“, D. F. E. Aubero „Fra Djavolo“, G. Rossini „Tankredu“ ir kt. 1820-1821, 1823, 1824-1825 m. Klaipėdos operos trupė gastroliavo Vilniuje, Klaipėdos krašte.
1836 m.
Rugpjūčio–rugsėjo mėn. Klaipėdoje gastroliavo meniškai labai pajėgi Karaliaučiaus Opera. Su ja atvyko ir antrasis teatro kapelmeisteris, būsimasis garsus vokiečių kompozitorius, o tuomet 23-ejų metų jaunuolis Richardas Wagneris, savo dirigavimu sužavėjęs Klaipėdos publiką.
R. Wagneris Klaipėdoje dirigavo keletą operų (tarp jų C. M. von Weberio „Eurianta“). Ryškiausias R. Wagnerio kaip dirigento pasirodymas – D. F. E. Aubero opera „Nebylė iš Portičio“, kurią jis parengė savo žmonos, aktorės ir dainininkės Wilhelminos (Minnos) Planer benefisui.
1841 m.
Teatrui ėmus vadovauti talentingam kapelmeisteriui, režisieriui bei aktoriui F. Morohnui, trupė ryžtingai pasuko grynojo operos žanro link. Sceną išvysdavo vis sudėtingesnės operos: W. A. Mozarto „Don Žuanas“, „Užburtoji fleita“, G. Rossini „Vilius Telis“, F. von Flotow „Marta“, G. Donizetti „Pulko duktė“ ir kt.
1854 m.
Per didįjį gaisrą Klaipėdos teatras sudegė. Nors energingojo direktoriaus F. Morohno dėka jis palyginti greitai buvo atstatytas (nepilnai įrengtose patalpose spektakliai vėl buvo rodomi nuo 1857 m.), tačiau veikė su pertrūkiais.
1893 m.
Klaipėdos teatro pastatą nusipirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: jis tapo puošnesnis, didingesnis, talpino apie 800 žiūrovų.
1919 m.
Miesto teatru rūpinosi Vokietijos Liaudies švietimo draugijos teatro padalinys, kasmet skirdamas jam solidžią finansinę paramą. Teatro orkestrą ir solistų trupę papildė nemažai iš Vokietijos atvykusių profesionalų. 1921 m. vokiečiai prie Klaipėdos Operos įkūrė dar vieną, atskirą 25 muzikantų simfoninį orkestrą, atlikdavusį gan sudėtingus klasikinius bei romantinius veikalus.
1922 m.
Klaipėdos kraštą administruojant prancūzams, Klaipėdos mišrus choras „Aida“ Šaulių namuose (dabar – Klaipėdos koncertų salė) parodė pirmąjį šiame krašte lietuvių jėgomis pastatytą muzikinį spektaklį – M. Petrausko operetę „Consilium facultatis“.
1923 m.
Energingo muziko Stasio Šimkaus pastangų dėka buvo įsteigta Klaipėdos konservatorija. Joje daugiau kaip du trečdalius svarbiausių muzikinių disciplinų dėstytojų sudarė kitataučiai: čekai, vengrai, rusai, vokiečiai. 1925 m., diriguojant S. Šimkui, Šaulių namuose suskambo Klaipėdos lietuvių simfoninis orkestras, o 1927 m. scenoje pasirodė jau minėta M. Petrausko operetė „Consilium facultatis“, pastatyta sujungus Klaipėdos giedotojų draugijos bei Klaipėdos konservatorijos mokinių ir pedagogų jėgas (muzikiniai vadovai A. Vaičiūnas ir J. Kačinskas).
1928 m.
1928 m. Klaipėdos konservatorijos atlikėjai (solistai, simfoninis orkestras ir choras) pastatė ir Šaulių namuose parodė Ch. Gounod operą „Faustas“. Tai buvo Klaipėdos lietuvių operos veiklos pradžia (veikė 1928-1930 m.). 1930 m. uždarius Klaipėdos konservatoriją, keleriems metams sustojo taip gražiai pradėtas lietuviškos operos bei simfoninio orkestro kūrimo darbas.
1934 m.
Dar kartą sutelkus kultūros žmonių ir muzikų pastangas, imtasi gaivinti Klaipėdos simfoninį orkestrą ir Klaipėdos lietuvių operą. Iš visų mieste gyvenusių muzikantų susibūrė gan margas simfoninis orkestras, kurio vadovu tapo buvęs Klaipėdos konservatorijos auklėtinis, kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas. Dirigentas nusprendė statyti G. Verdi operą „Traviata“. Operos statytojų ir atlikėjų nuotaiką pakėlė garsiojo rusų dainininko Fiodoro Šaliapino apsilankymas Klaipėdoje: artistas pritarė besikuriančiai Klaipėdos Operai, drąsino jos dalyvius, linkėjo pasisekimo ir užsidegimo. 1934 m. gruodžio 8 d. miesto teatre įvyko „Traviatos“ premjera. 1935 m. buvo pastatyta Ch. Gounod opera „Faustas. Tačiau miesto ir centrinė Lietuvos valdžia nutarė neberemti Klaipėdos lietuvių operos ir tais pačiais metais ji nustojo veikti.
1946 m.
Jau 1945 m. dramos teatro patalpose pradėjo burtis Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Teatro meno vadovu ir vyr. dirigentu buvo paskirtas Kauno muzikas K. Griauzdė. Pirmasis spektaklis – J. Švedo muzikinė pjesė „Eglė žalčių karalienė“ įvyko 1946 m. kovo 27 d.. Spektaklis buvo rodomas daugybę kartų, nors sovietiniai ideologai jį kritikavo sakydami, kad tai „ne teatrų krypties veikalas“. „Ne tos krypties“ buvo ir daugelis kitų Muzikinės komedijos teatre pastatytų muzikinių spektaklių: J. Offenbacho operetė „Perikola“ (1947 m. birželio 14 d.), K. Griauzdės muzikinė pasaka „Pelenė“ (1948 m. kovo 12 d.), R. Planquette operetė „Kornevilio varpai“ (1948 m. lapkričio 21 d.), G. Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“ (1949 m. kovo 31 d.) ir kt. Palankiau žiūrėta tik į rodytas sovietinių kompozitorių operetes – B. Aleksandrovo „Manoji Giuzel“ (1947 m. lapkričio 7 d.) bei I. Dunajevskio „Laisvasis vėjas“ (1948 m. birželio 22 d.). Nors ir intensyviai dirbdamas, Klaipėdos muzikinės komedijos teatras valdžiai niekaip neįtiko. Naujos, beveik visiškai parengtos premjeros – P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ jau nebeleista parodyti. 1950 m. Klaipėdos muzikinės komedijos teatras buvo uždarytas.
1956 m.
Į Vilnių persikėlus dirigentui K. Griauzdei, Klaipėdos mišraus choro vadovo pareigas perėmė buvęs tremtinys, dirigentas, pianistas ir kompozitorius A. Pozdnejevas. Jo iniviatyva buvo nuspręsta vėl statyti P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“. Orkestrą (vos iš 13 muzikantų) sudarė Muzikos mokyklos mokytojai, mokiniai bei iš įvairių vietovių surinkti instrumentininkai-mėgėjai: visi dirbo be atlyginimo. Tačiau premjera pilnutėlėje Klaipėdos dramos teatro salėje visgi įvyko. 1959 m. šiam kolektyvui buvo suteiktas Klaipėdos liaudies operos vardas. Liaudies opera Klaipėdoje gyvavo 30 metų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
1987 m.
1987 m. sausio 1 d. Kultūros ministras pasirašė įsaką, kuriuo Klaipėdos liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Jam atiteko visas buvusių Kultūros rūmų pastatas, teatro vadovu buvo paskirtas teatro solistas Šarūnas Juškevičius. 1989–1991m. jam vadovavo iš Kauno atvykęs režisierius Gintas Žilys. Pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ – įvyko 1988 m. balandžio 23 d.
1994 m.
Pirmą kartą atkreiptas dėmesys į baleto žanrą: diriguojant Stasiui Domarkui, publika gėrėjosi šokio spektakliu „Žydrasis Dunojus“ pagal J. Strausso muziką (choreografas J. Smoriginas). S. Domarkas 1995–1998 m. dirbo teatro vyr. dirigentu ir vadovu, 1998–2004 m. teatro vadovu. S. Domarkas į Klaipėdos sceną atvedė ir iki tol retai čia girdėtą klasikinę operetę: repertuare ilgai laikėsi F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“, „Linksmoji našlė“, J. Strausso „Šikšnosparnis“, „Vienos kraujas“, I. Kalmano „Čardašo karalienė“, „Bajaderė“, F. Loewe „Mano puikioji ledi“, V. Lebedevo „O, mielas drauge“ ir kt. Tačiau neliko pamirštos ir operos: rampos šviesą išvydo G. Bizet „Karmen“, G. Verdi „Rigoletas“, G. Puccini „Sesuo Andželika“, P. Mascagni „Kaimo garbė“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ ir kt. Klaipėdos krašto ir visos Mažosios Lietuvos tematiką atliepė 1997 m. pirmąkart pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (rež. N. Petrokas, Herkaus Manto vaidmenį atliko V. Noreika), o netrukus – ir A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“ (dirig. S. Domarkas, rež. R. Kaubrys, Žilvino partiją atliko V. Juozapaitis).
1998 m.
S. Domarko iniciatyva pradėtas vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, išsiskiriantis žanrų gausa ir įvairove (operos, operetės, miuziklai, baletai, oratorijos, simfoninė, kamerinė instrumentinė ir vokalinė, chorinė muzika), Klaipėdos, Vilniaus, kitų Lietuvos miestų bei užsienio atlikėjų dalyvavimu, plačia renginių geografija (Klaipėda, Kretinga, Nida, Juodkrantė, Preila, Palanga, Plungė ir kt.).
2005 m.
2005–2010 m. teatrui vadovavusi kompozitorė Audronė Žigaitytė įgyvendino projektą – „Muzikinis keltas“. 2007 m. buvo pradėtas rengti lietuvišką muzikinę dramaturgiją pristatantis festivalis „Opera.lt“ ir kt. Ji pirmoji iškėlė ir naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybos būtinybę.
2010 m.
2010–2015 m. teatrui vadovavo režisierius Ramūnas Kaubrys, 2015–2018 m. – operos dainininkas Jonas Sakalauskas.
2018 m.
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradėjus vadovauti muzikologei Laimai Vilimienei, pagaliau pradėta teatro pastato rekonstrukcija. Didžiuliam meno kolektyvui likus be savos pastogės, teko rūpintis meninių trupių – simfoninio orkestro, choro, solistų, baleto artistų repeticijų patalpomis, išblaškytomis po visą miestą, o svarbiausia – nenutraukti spektaklių rodymo ir koncertų rengimo.
2019 m.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras minėjo iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) jubiliejinius metus. Ta proga publika išgirdo E. Balsio simfoninės muzikos koncertą, baleto „Eglė žalčių karalienė“ ir operos „Kelionė į Tilžę“ premjeras, taip pat E. Balsio dainų koncertą „Aš – senas jūrininkas“. Šį koncertą parengė pirmą kartą į tarptautinę jaunųjų menininkų rezidenciją „Išbandyk profesiją“ teatro suburti jaunieji muzikantai ir teatralai. 2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tapo Europos operos teatrus vienijančios asociacijos „Opera Europa“ nariu.
