Muziejaus įkūrėjai D.Ponomarenka ir A.Jurkša – savo idėjos entuziastai. Du kolegos pradėjo nuo idėjos surinkti ir parodyti Lietuvos kariuomenės uniformas, supažindinti žmones su uniformų kaita, išskirtinumu ir savybėmis.
2018 metais, Kauno tvirtovės III forte, minint svarbią valstybingumo dieną – Kovo 11-ąją, pirmą kartą surengta “Lietuvos kariuomenės uniformų nuo 1990 m. iki mūsų dienų” paroda. Parodą pristatė jos sumanytojai ir rengėjai. Andrius Jurkša – gyva atsikūrusios Lietuvos kariuomenės istorija. Jis su pirmuoju šaukimu išėjo tarnauti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, grįžęs stojo į savanorišką krašto tarnybą, saugojo svarbius strateginius objektus, vėliau tarnavo įvairiuose reguliarios kariuomenės daliniuose. Andrius iš viso tarnyboje praleidęs 18 metų, gerai susipažinęs, kaip kito uniformos, jų atributai, todėl galėjo vaizdžiai papasakoti ir pristatyti. KASP 2 rinktinės tarnaujatis Dariaus iniciatyva buvo surinkta ir savo lėšomis įgyta daugelis eksponatų.
„Praėjo nedaug laiko, kai esame laisvi. Mūsų istorija ir mūsų šalis yra tai, ką saugome, kad galėtume būti savimi. Kitoms kartoms reikia palikti viską, ką galime geriausia – savo kurtą istoriją ir išsaugotą šalį,“ – savo vertybes atskleidžia muziejaus įkūrėjai.
„Norime, kad muziejus būtų vieta, kurioje galima su puodeliu kavos pasiklausyti istorijų, padiskutuoti ir įdomiai praleisti laiką, kad domėjimasis istorija ir mūsų šalimi augtų ir įtrauktų vis daugiau žmonių. Kartu mes galime daugiau,“ – apie muziejaus atsiradimo priežastis pasakoja pašnekovai.
Pokalbis tapo idėja, o idėja – muziejumi D.Ponomarenka ir A.Jurkša yra kariškiai, todėl viskas, kas susiję su karu, jiems yra natūralios pokalbių temos. Taip besikalbėdami jie pastebėjo, kad uniformų kaita, t. y. kokios anksčiau būdavo uniformos, kaip ir kada jos tobulėjo, Lietuvos kariuomenėje yra beveik pamiršta istorijos dalis.
Andrius Jurkša gerai prisimena šį momentą: „Rasdavome labai nedaug arba visai nieko. Pamatę, jog tokios ekspozicijos niekur nėra, nusprendėme, kad turime žmones supažindinti su šia Lietuvos istorijai svarbia dalimi. Galų gale juk turime žinoti, kaip atpažinti savo šalies karį, o kaip atskirti priešą. Kuo daugiau žinome apie savo šalį, tuo stipresni būsime ir išsaugosime tai, ką turime savo vaikams.
Kariuomenės uniformų muziejaus įkūrėjai pirmuosius eksponatus surado savo aplinkoje. Vėliau atsirado žmonių, dovanojančių uniformas. Tai įkūrėjams tapo stipria paskata eiti į priekį. Palengva didinami ekspoziciją, plėsdami žinias, įdėję daug darbo ir pastangų, turėdami 13 uniformų kolekciją, nusprendė įkurti muziejų.
Muziejaus plėtra vyko nuolatos, o 2021 metais jis tapo viešąja įstaiga. Per tą laiką augo ne tik susidomėjimas kariuomenės istorija, iš kelių kazematų III forte muziejus išsiplėtė iki viso dešiniojo kareivinių komplekso, ir pildosi toliau eksponatais – lietuviškomis kariuomenės uniformomis, ekipuote, privačiomis kolekcijomis, organizicija ėmė galvoti apie įtraukiančius sportinius bei karinius renginius, skatinančius aktyvumą.
Eksponatų kaupimas – tarp sudėtingiausių uždavinių. Kaip turbūt ir visi kažko imantis visada atsiranda sunkumų. Eksponatų paieškos nėra lengvos. Daug ko yra labai mažai išlikę, sunku gauti, o kuo sunkiau gauti, tuo brangiau įsigyti. Kadangi viskas daroma iš asmeninių lėšų, tai dažnai nebūna lengva. Nepaisant to, muziejus plečiasi, ieškomi nuolatiniai partneriai, atsiranda pagalbos, kurią muziejaus įkūrėjai visada priima.
Viena iš didžiausių muziejaus problemų – tai patalpų paruošimas, kad eksponatai galėtų gyvuoti tinkamai . Muziejaus puoselėtojai taip pat džiaugiasi, jog, didėjant sklaidai, atsiranda gerų žmonių, kurie padovanoja eksponatų. „Palaikymas, pagalba ir prisidėjimas yra tai, kas mums rodo, jog negalima sustoti ir visos problemos įveikiamos,“ – entuziastingai pasakojo D.Ponomarenka ir A.Jurkša.
Dėl drėgmės ir pelėsio pavojaus eksponatams, muziejus pamažu atranda naujas erdves – Kauno Panemunės šile esančius Kauno tvirtovės amunicijos sandėlius, kur aplinka sausesnė, belieka tinkamai paruošti kazematus.
„Norime, kad muziejus taptų kuo išsamesnis tiek eksponatų gausa, tiek pasakojimais. Tik taip galime prisidėsime prie lietuviškos istorijos išsaugojimo ir kiekvieno atėjusio žmogaus žinių išplėtimu. Norime, jog kiekvienas iš muziejaus išsineštų daug naujo, sužinotų įvairiausių įdomybių ir gerai praleistų laiką,“ – savo svajonėmis pasidalino A.Jurkša.
Kokie svarbiausi ateities tikslai? Pagrindiniai tikslai – suburti žmones domėtis savo istoriniais aspektais.
Nuo 2019 metų kasmet muziejus organizuoja pėsčiųjų žygį “Lietuvos karių keliais”, skirtą paminėti Lietuvos kariuomenės dienai, veikia Joninių kliūčių ruožas, žygiuojama ir vasarą – “Karaliaus Mindaugo keliais”. Žygeiviai džiaugiasi vis naujomis trasomis. Muziejuje eksponuojama kolekcionierės Emos Račkutės antsiuvų paroda, kiekvienais metais organizatoriai vykdo edukacijas mokyklose, dirba vaikų stovyklose ir kituose bendruomenės renginiuose.
