Vienas išskirtiniausių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių – tai vasaros sostinėje įsikūręs Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.
Muziejaus pastatas – tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. Jos architektūriniai elementai – iš kurių ryškiausias namą juosiantis kiaurapjūviu ornamentuotas karnizas ir įstiklinta veranda – būdingi kurortuose statytiems namams.
XIX amžiaus pabaigoje šis medinis pastatas buvo grafų Tiškevičių vila, kurią jie nuomojo dvariškiams, o šie – vasarotojams. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines. Palangą įjungus į nepriklausomos Lietuvos valstybės teritoriją, daugelis vilų ir pensionų pakeitė savininkus.
1930 metų vasarą į Palangą atsikrausto lietuvybės skleidėjas Jonas Šliūpas. Čia jis įsigyja namą, stovintį priešais istorinę vilą, kuri netrukus taps jo gyvenamąja ir darbo vieta. J. Šliūpo pastangomis Palangai suteikiamas kurortinio miesto statusas, o pats J. Šliūpas 1933 metais išrenkamas pirmuoju miesto burmistru. Taip vila tampa burmistro rezidencija, kurioje iškilus valstybės veikėjas gyvena iki pat 1944-ųjų.
1989 metais viloje įsikuria dr. Jono Šliūpo memorialinis muziejus, jis iš karto tampa Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu, o 2020-aisiais pervadinamas Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi.
Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Petras Gintalas.
Pakeliui į muziejų lankytojus pasitinka Jono Šliūpo paminklas. Biustas pastatytas šalia buvusio J. Šliūpo namo (Vytauto g. 23a). Paminklo autoriai – skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius, architektė – Jolanta Galdikienė.
