Lietuvoje įkurti centrinį muziejų po atviru dangumi mėginta nuo pat XX a. pradžios, bet bandymai dėl įvairių priežasčių nebuvo sėkmingi. Lietuvos etnografijos muziejus įkurtas gana vėlai – 1966 m. Rumšiškėse, Pievelių kaimo žemėse. Lankytojams jis atidarytas 1974 m.
Muziejaus struktūros kūrimui, eksponatų komplektavimui, darbo mokslinei metodinei krypčiai, išplanavimo ir užstatymo pagrindinėms gairėms nustatyti buvo suformuota mokslinė taryba. Galima sakyti, jog muziejų kūrė visa Lietuva. Tai tie žmonės, kurie projektavo, statė, ieškojo eksponatų, tyrinėjo, ir tie, kurie juos dovanojo, pardavė ar papasakojo apie senolių daiktus, papročius bei buitį, taip pat tie, kurie talkininkavo, koncertavo, dalyvavo šventėse.
Lietuvos etnografijos muziejus – vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) bei nekilnojamų eksponatų skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių Lietuvos regionų ir miestelio atspindį. Atskiras sektorius skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir pasipriešinimo atminimui: pastatyta jurta (žeminukė), tremties vagonas, partizanų slėptuvė (bunkeris), paminklai. Jame lankytojus pasitinka edukatorė – buvusi tremtinė, kurios įtaigus pasakojimas leidžia tarsi juste pajusti visą ištremtų žmonių tragediją. Muziejuje stovintys unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio medinės architektūros pavyzdys. Lietuvos etnografijos muziejaus išskirtinumas europiniame kontekste – demonstruojamos žemės įdirbimo sistemos ir gyvenviečių vystymosi raida.
Chronologiniai muziejaus ekspozicijos rėmai apima XVIII a. pabaigą – XX a. vidurį. Ji organizuota etnografiniais regionais, atitaikytos ir jiems būdingos reljefo ypatybės. Pagrindiniais nekilnojamais ekspozicijos vienetais yra įvairaus turtingumo ūkių sodybos arba jų fragmentai. Interjero ekspozicijose fiksuojami išskirtiniai ir bendruomenės gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, Daujėnų sodyboje rodoma aukštaitiško alaus gamyba, Gyvakarų sodyboje eksponuojama mergvakario aplinka ir pasiruošimas vestuvių vaišėms, Musteikos sodyboje – mirusiųjų paminėjimas – „Dziedai“. Tarpukario miestelyje galima užeiti ir pasimelsti į Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, aplankyti edukacines tarpukario pradžios mokyklos, žydo buto, geležies, manufaktūros, valstybinės degtinės parduotuvių ekspozicijas ir t.t. Muziejuje taip pat įrengta taktilinė ekspozicija, pritaikyta neregiams ir silpnaregiams.
Dalis muziejaus ekspozicijų yra veikiančios, gyvos, kuriose lankytojas gali kažką sužinoti, pats išmokti, paliesti, paragauti ar net užuosti. Dirbtinai nekeistas kraštovaizdis, gyvūnų bei augalų įvairovė yra puiki vieta mokymuisi, kūrybai ir poilsiui tiek mažam, tiek dideliam. Kiekvienas atvykęs į muziejų čia gali rasti savo tėviškę – tėvų, senelių ar prosenelių namus.
Lietuvos etnografijos muziejus – vienas svarbiausių kultūrinio turizmo objektų Lietuvoje. Čia vykdoma kultūrinė, šviečiamoji ir mokslinė veikla. Muziejus siūlo virš 30 edukacinių užsiėmimų įvairaus amžiaus lankytojams, šeimoms. Dauguma jų vyksta natūralioje sodybų aplinkoje, pristatant ir pastatus, kuriuose visai kitaip atsiskleidžia ugdymo medžiaga bei turinys. Muziejaus renginių kalendoriaus pagrindas – tradicinės metų ciklo papročiams skirtos šventės. Pačios populiariausios – Užgavėnės, Velykos, Žolinė. Muziejus taip pat rengia parodas, konferencijas, leidžia leidinius. Lankytojas gali praleisti laisvalaikį pagal pomėgius: dalyvauti viktorinose, konkursuose, žaidimuose, festivaliuose, varžybose. Muziejuje veikia medinės architektūros tyrimo ir mokymo centras.
Muziejaus interjero ekspozicijos atidarytos nuo gegužės mėnesio iki spalio 1 dienos. Nuo įkūrimo čia jau pabuvojo virš 3 milijonų žmonių. Garbingiausi užsienio svečiai – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija, Norvegijos karalius Haraldas V ir karalienė Sonja, Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas su žmona, Estijos prezidentas Lenartas Meris, NATO parlamentarai, Europos muziejų po atviru dangumi asociacijos konferencijos dalyviai. Dabar per metus muziejų aplanko virš 100 tūkstančių lankytojų.
