Pakruojyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. antrame dešimtmetyje. Dauguma čia apsigyvenusių žydų buvo prekybininkai, gerokai suaktyvinę to meto ekonominį miestelio gyvenimą. Unikalu, kad dar ir šiandien Pakruojyje yra išlikę daug minimaliai pakitusių medinių pastatų. Visai netoliese Kruojos slėnio šlaito išlikusi bei 2017 m. restauruota seniausia Lietuvoje medinė sinagoga, menanti 1801-uosius metus. Sinagoga pastatyta baroko ir klasicizmo epochų sandūroje, todėl Pakruojo sinagogos formose galima aptikti baroko stiliaus apraiškų bei lietuvių etninės architektūros bruožų. Iš kitų Lietuvos teritorijoje buvusių sinagogų Pakruojo sinagoga išsiskyrė originalios kompozicijos buvusia skliautų tapyba, kuri buvo užfiksuota 1938 m. nespalvotose fotografijose. Sinagogos interjerą užfiksavęs Chackelis Lemchenas rašė: „<…> Sinagogoje krinta į akį tapybos gausumas. Retai kurioje sinagogoje pasitaiko, kad būtų tiek daug pritapyta. Visų pirma čia yra tradiciniai žydų sinagogų žvėrys: elnias, liūtas, tigras ir, be to, erelis; viršuj bimos – leviatanas, laikąs savo žiotyse savąją uodegą. Tačiau yra ir nepaprastybių: dramblys, paukščiukai, medžiai, stalas su knygomis ir traukinys“. Pagal pirminę paskirtį sinagoga veikė iki Antrojo pasaulinio karo (tame pačiame kieme iki karo stovėjusios dar dvi sinagogos neišliko iki šių dienų), kuomet Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pokario metais sinagoga tapo laisvalaikio klubu, vėliau pritaikyta kino ir net sporto salei. 1954 m. per rekonstrukciją buvo išardytas ir sunaikintas tapytas skliautas, aron kodešas bei bima.
Po Nepriklausomybės atkūrimo ilgai laukusi renovacijos, dabar sutvarkyta sinagoga Pakruojo gyventojams funkcionuoja kaip kultūrinių renginių erdvė, buvusioje moterų sekcijoje antrajame aukšte pristatoma Pakruojo žydų praeitį aptarianti ekspozicija ir galima pasigrožėti atkurtais autentiškais sienų tapybos darbais.
