Sapiegų rūmai Antakalnyje – brandžiojo baroko stiliaus XVII a. pabaigos užmiesčio rūmai, Vilniaus rezidencinių ir kulto pastatų ansamblio dalis.
Rūmai pastatyti 1689–1692 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu perstačius šioje vietoje jau stovėjusį mūrinį namą. Šalia rūmų įrengtas prancūziško tipo parkas, pastatyti trinitorių vienuolynas ir bažnyčia. Ansamblį kūrė architektas Giovanni Battista Frediani, skulptorius Giovanni Pietro Perti, tapytojas Michelangelo Palloni. Sapiegų šeimai rūmai priklausė iki XVIII a. pabaigos, vėliau juose įsikūrė ligoninė, tarpukariu veikė oftalmologijos klinika, sovietmečiu – karinės mokyklos. XX a. antroje pusėje prasidėjo rūmų tyrimai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atlikti archeologiniai, architektūros tyrimai, parengta rūmų architektūros restauravimo programa, rūmai restauruoti ir pritaikyti naudojimui. 2024 m. pavasarį rūmai atsiveria lankytojams kaip Šiuolaikinio meno centro padalinys, kultūros ir meno erdvė.
Rūmai ir parkas – vienintelis Lietuvos teritorijoje išlikęs baroko laikotarpio didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis, iki mūsų dienų išsaugojęs daugelį svarbiausių elementų: patį rūmų pastatą, parką, trejus vartus, rūmų kiemą ir parką ribojusias sienas ar jų liekanas. Vis dėlto nuo tada, kai Sapiegos pasitraukė iš Antakalnio, pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo statiniai, dalis parko ir kiemo sienų. Tačiau daugiausia pokyčių patyrė ansamblio apylinkės: miškus pakeitė užstatyti kvartalai, vizualinį ir kompozicinį parko ryšį su greta esančia bažnyčia nutraukė XIX a. pabaigoje pastatytas ligoninės pastatas.
Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas 1992 m. balandžio 29 dieną. Sapiegų rūmai į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti 2001 m. kovo 13 dieną.
