XIX a. susiformavusi miesto erdvė Vilniaus centre, ribojama dabartinių Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių. Aikštė užima 1,4 hektaro plotą.
LDK laikais aikštės teritorija buvo Vilniaus priemiesčio zonoje. XVI–XIX a. pirmoje pusėje mažai užstatytoje aplinkoje vyravo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia, o dalį aikštės apėmė sodas. 1836 m. nutiesus Šv. Jurgio prospektą susidarė Šv. Jurgio aikštė.
1865 m. M. Muravjovo įsakymu buvo pastatyta Aleksandro Neviškio koplyčia, kuri buvo skirta žuvusiems sukilimo malšintojams. 1919 m. koplytėlė buvo nugriauta, jos vietoje įrengtas fontanas-paminklas E. Ožeškienei. Jos garbei aikštė buvo ir pervadinta. XX a. pirmoje pusėje aikštė apstatyta. 1945 m. fontanas buvo nugriautas ir aikštė pavadinta I. Černiachovskio vardu. 1950 m. aikštėje pastatytas paminklas I. Černiachovskiui (skulp. Nikolajus Tomskis). 1976 m. aikštė buvo rekonstruota.
1992 m. aikštei buvo suteiktas Savivaldybės aikštės vardas. 1993 m. I. Černiachovskio paminklas ir po juo buvę palaikai buvo perkelti į kitas vietas (paminklas pastatytas Voroneže, o I. Černiachovskio kūnas palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse). 2002 m. aikštė buvo rekonstruota statant požeminę automobilių aikštelę po Gedimino prospektu. 2007 m. aikštei suteiktas V. Kudirkos vardas, o 2009 m. jam pastatytas paminklas.
