Seniausias miesto parkas – Miesto sodas pradėtas kurti dar 1868 m. 1930 m. parkas buvo pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Tarpukariu jis buvo labai populiarus tarp miestiečių, tačiau sovietmečiu tapo apleistas.
2012 m. po rekonstrukcijos tapęs dar patrauklesnis, tačiau išlaikęs prieškario dvasią, parkas vilioja pasigrožėti autentiškais Sūduvos krašto gėlynais, kviečia pasėdėti prie fontano ar pasivaikščioti upelio pakrante.
Įgyvendinant ES projektą „Kompleksinis Vytauto, Sodo, P. Armino ir P. Kriaučiūno gatvių atkarpų su prieigomis (Vytauto Didžiojo parku) viešųjų erdvių sutvarkymas“, parke buvo įkurtos dvi skirtingo funkcinio pobūdžio dalys: reprezentacinė ir rekreacinė.
Reprezentacinėje dalyje išsidėstę atminimo paminklai Vytautui Didžiajam (autorius J. Narušis) ir Tauro apygardos partizanams, Kančių koplytėlė genocidui atminti. Pastatyti dekoratyviniai elementai, žymintys buvusių parko vartų vietas. Vakarinės parko dalies funkcija – rekreacinė, čia takų struktūra laisvesnė, išdėstyti rekreaciniai įrenginiai.
Rekonstrukcijos metu atnaujintas dendrologinis parko fondas, iškirsti menkaverčiai medžiai, atidengta dalis Jevonio upelio vagos, įrengtas naujas fontanas, išvedžioti nauji takai, sukurtas apšvietimas ir vaikų žaidimų aikštelė. Po rekonstrukcijos parkas tapo žymiai šviesesnis, saugesnis ir labiau pritaikytas lankytojams.
