Žaislų muziejus įkūrimo idėja kilo, kai vienas iš steigėjų Povilas Blaževičius rengė disertaciją seniausiųjų Lietuvos žaislų tema. Tuomet diskutavome ne tik apie tai, kokie žaislai buvo, kaip reiktų interpretuoti archeologijos duomenis, bet kartu ir apie mokslo bei tyrimų prasmę. Surinkta medžiaga buvo išties gausi ir įdomi. Mąstėme, negi ji nuguls tik disertacijoje ir monografijoje. Tuo labiau, kad Lietuvoje tuo metu nebuvo muziejaus, pristatančio žaislų paveldą ir muziejaus, orientuoto į šeimas. Tikime, kad yra svarbu sudaryti galimybes kultūroje dalyvauti visai šeimai kartu, o vaikų įtraukimas į kultūros paveldo pažinimą yra svarbus jų lavinimui ir visuomenės ateičiai bendrąją prasme.
2010 metais kovo 8 dieną įregistravome viešąją įstaigą „Žaislų muziejus“ ir pradėjome viešinti muziejaus atidarymo idėją. Porą metų užtrukome ieškodami vietos, kur būtų galima fiziškai įkūrti muziejų ir priimti lankytojus, besidominančius žaislų ir žaidimų paveldu bei norinčių praleisti laisvalaikį kartu su šeima. Mums pasisekė, kad Vilniaus miesto savivaldybė palaikė šią idėją ir lengvatinėmis sąlygomis išnuomojo patalpas Vilniaus senamiestyje, Šiltadaržio gatvėje. 200 kvadratinių metrų patalpose ėmėme kurti ir vystyti Žaislų muziejų. 2012 metų gruodžio 7 diena tapo mums patiems labai svarbia ir įsimintina diena – Žaislų muziejus buvo oficialiai atidarytas kartu su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku ir Lietuvos Respublikos švietimo ir tuo metu kultūros ministro pareigas ėjusiu Gintaru Steponavičiumi ir būriu mums svarbių svečių. 2013 metais muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos tikruoju nariu. Nuo 2017 m. muziejus yra ir Hands On! International Association of Children in Museums narys.
Atidarę muziejų lankytojus pasitikome su pirmąja ekspozicija „Seniausieji Lietuvos žaislai“, kurioje iš esmės ir buvo pristatyta dr. P. Blaževičiaus disertacija „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII – XVII a. remiantis archeologijos duomenimis“. Ilgainiui ši ekspozicija pasipildė naujausius mokslinius tyrimus apie vaikų darbą Viduramžiais pristatančia ekspozicijos dalimi „Vaikai ir plytos“ – kurios įrengimą parėmė kredito unija „Saulėgrąža“. Džiaugiamės gavę licenziją iš Vienos meno istorijos muziejaus eksponuoti originalaus dydžio XVI a. Peter Breigel vyresniojo paveikslo „Vaikų žaidimai“ kopiją. Šis paveikslas leidžia lankytojams dar akivaizdžiau pamatyti, kad Lietuvos archeologinė medžiaga yra gausi ir reikšminga, o žaidimas ir žaismingumas yra universalus fenomenas.
Toliau rinkome medžiagą bei plėtėme muziejaus kolekciją, siekdami palaipsniui papasakoti nuoseklią žaislo istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. pabaigos. Mūsų laikmečio kol kas nesiekiame pristatyti, duodami jam dar ramiai tekėti iki tol, kol jį imsime analizuoti.
Taip po metų atsirado Akmens amžiaus laikotarpiui skirta ekspozicijos erdvė, o po kelerių metų XIX a. pabaigai ir XX a. pradžiai skirtas pasakojimas apie vaikystę kaime ir mieste. XX a. antrosios pusės žaislų originalai yra gausiausia muziejus fondų dalis, nes ji vis dar gausiai pildoma. Lankytojai dovanoja netikėtai rūsiuose ar palėpėse surastu senus žaislus, kartais sulaukiame ir ilgai saugotų žaislų, tačiau žmonės apsisprendžia, kad nebėra prasmės laikyti jų namuose. Taip muziejaus fondai gausėja atverdami galimybes žaislus ne tik parodyti, bet leisti juos išmėginti.
Esame nepaprastai dėkingi visiems artimiesiems ir draugams, kurie palaikė mūsų entuziazmą, padėjo remontuoti, įrengti, kalti ir dažyti, sugalvoti ir išpiešti, sukurti, pagaminti ir kartu tikėti, jog tokia įstaiga musų miestui ir šaliai yra reikalinga. Dėkojame lankytojams, kurie suprato mūsų idėją ir mielai įsitraukė į žaislų istorijos tyrinėjimus. Taip mes kartu su jais mokėmės, kūrėme toliau ir gilinome savo patirtį.
