Agata Kristi gimė
Torkyje (
Devono grafystė) Anglijoje, Frederiko ir Klarisos Milerių šeimoje. Išsilavinimą Agata gavo namuose, nes po tėvo mirties (Agatai buvo 12 metų) finansiniai šeimos reikalai pašlijo.
1906 m. Agata buvo išsiųsta į
Paryžių, kur mokėsi dainavimo ir skambinimo
pianinu. Nors jai sekėsi neblogai, tačiau scenos baimė ir įgimtas drovumas sutrukdė jai siekti karjeros šioje srityje. Savo drovumo rašytojai taip ir nepavyko nugalėti. Net 18 metų (1958–1976 m.) išbuvusi Detektyvų klubo prezidente, teisę sakyti kalbas ir tostus ji perleisdavo kitiems.
Baigusi medicinos seserų kursus,
I pasaulinio karo metu dirbo Torkio ligoninėje. Vėliau ji tapo farmacininko mokine – štai iš kur ji taip puikiai išmanė nuodus. Reikia pažymėti, kad ir
II pasaulinio karo metu Agata Kristi, jau būdama garsia rašytoja, savanoriškai grįžo prie savo pirmosios profesijos – dirbo medicinos seserimi.
1914 m. Agata ištekėjo už lakūno pulkininko Arčibaldo Kristi (
Colonel Archibald Christie) ir jiems gimė duktė Rozalinda (
Rosalind). Tačiau
1928 m. pora išsiskyrė. 1929 metų gruodį Agata Kristi netikėtai dingo ir buvo surasta tik po 10 dienų Harougeito miestelio (Šiaurės Jorkšyras) viešbutyje. Ten ji buvo apsistojusi misis Nyl pavarde. Savo dingimą ji aiškino emocinio šoko sukelta amnezija. Mat prieš pat dingimą jos pirmasis vyras Arčibaldas Kristis prisipažino mylįs jaunesnę moterį, vardu Nensė Nyl (Nancy Neele). Taip ir liko neaišku, ar tokiu būdu Agata norėjo atkeršyti savo vyrui bei išgarsinti savo romanus, ar iš tiesų ją buvo ištikusi amnezija. Antroji Agatos Kristi santuoka buvo sėkminga. Ji ištekėjo už archeologo Makso Melovano (Max Mallowan), kurį sutiko keliaudama po Artimuosius Rytus. Lydėdama savo vyrą ekspedicijose, Agata labai rimtai susidomėjo
archeologija ir jau po kelerių metų tapo senosios keramikos žinove.
Agata Kristi dar vadinama nusikaltimų karaliene. Pasaulyje parduota daugiau nei milijardas jos knygų
anglų kalba ir dar milijardas – kitomis keturiasdešimt keturiomis kalbomis. Jos knygų išleista nepaprastai daug, didesni tik
Biblijos ir
Šekspyro tiražai. Ji yra beveik aštuoniasdešimties detektyvinių romanų, parašytų Merės Vestmekot (Mary Westmacott) slapyvardžiu, autorė.
Septyniasdešimtaisiais metais
UNESCO paskelbė A. Kristi leidžiamiausia autore pasaulyje. UNESCO sprendimu
1991 metai buvo paskelbti Agatos Kristi metais.
