buvo austrų romanistas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas. Literatūrinės karjeros įkarštyje, XX amžiaus 2–3 dešimtmečiuose, jis buvo vienas plačiausiai verčiamų ir populiariausių rašytojų pasaulyje.
Zweigas užaugo Vienoje, Austrijoje-Vengrijoje. Jis parašė istorines studijas apie garsius literatūros asmenis, tokius kaip Onoré de Balzakas, Charlesas Dickensas ir Fiodoras Dostojevskis „Drei Meister“ (1920 m.; „Trys meistrai“), o lemiamus istorinius įvykius – „Sternstunden der Menschheit“ (1928 m.; išleista anglų kalba 1940 m. kaip „The Tide“). Fortūna: dvylika istorinių miniatiūrų). Be kita ko, jis parašė Josepho Fouché (1929), Marijos Stiuart (1935) ir Marijos Antuanetės (Marie Antoinette: The Porttrait of an Average Woman, 1932) biografijas. Tarp žinomiausių Zweigo grožinės literatūros yra „Laiškas iš nežinomos moters“ (1922), „Amok“ (1922), „Baimė“ (1925), „Jausmų sumaištis“ (1927), „Dvidešimt keturios valandos moters gyvenime“ (1927), psichologinis romanas „Ungeduld“ des Herzens (Saugokis gailesčio, 1939) ir Karališkasis žaidimas (1941).
1934 m., Vokietijoje iškilus nacių partijai, Zweigas emigravo į Angliją, o 1940 m. trumpam persikėlė į Niujorką, o vėliau į Braziliją, kur apsigyveno.