Petras Vaičiūnas (1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos raj. – 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Žmona – aktorė Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė.
Gimė valstiečių Vinco Vaičiūno ir Marijos Šarkaitės-Razumienės-Vaičiūnienės šeimoje. Šeimoje buvo septyni vaikai: Ignas, Jurgis, Stanislovas ir Ona Razumos bei Petras, Juozas ir Viktoras Vaičiūnai. Juozas Vaičiūnas ir Stanislovas Razumas tapo kunigais, Viktoras Vaičiūnas – psichiatru, o Petras Vaičiūnas – vienu iš pirmųjų besiformuojančio profesionalaus lietuvių teatro organizatorių, vadovų ir dramaturgų. Didelį vaidmenį P. Vaičiūnas suvaidino ir savo dukterėčios, V. Vaičiūno dukters, poetės Juditos Vaičiūnaitės gyvenime, tapęs pirmuoju jos kritiku bei patarėju.
1907 m. baigęs Ukmergės keturmetę mokyklą, 1914–1918 m. gyveno Petrograde, studijavo psichoneurologijos institute ir Petrogrado universitete, dirbo švietimo ir kultūros įstaigose. Dramaturginis debiutas įvyko 1916 m. kovo 6 d. teatre „Krivoje zerkalo“, kur labdaringame vakare buvo suvaidinta pirmoji jo pjesė – „Pražydo nuvytusios gėlės“.
1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920–1923 m. Dramos vaidyklos, Valstybės dramos teatro direkcijos narys. 1921 m. vedė aktorę Teofiliją Dragūnaitę, susilaukė sūnaus Arno. 1930–1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto tautosakos komisijos sekretorius. 1931–1932 m. ir 1935–1939 m. Valstybės teatro repertuaro komisijos narys. Nuo 1941 m. dirbo LMA bibliotekoje Vilniuje, kurį laiką buvo jos direktorius. Po II Pasaulinio karo Rašytojų sąjungos valdybos narys, dirbo LMA bibliotekoje.
Jonavos raj. Piliakalnių kaime yra išlikusi P. Vaičiūno sodyba, kurioje veikia muziejus. Jonavos centre pastatytas paminklas (Ramybės skveras). P. Vaičiūno vardu pavadinta Panoterių pagrindinė mokykla.
