vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Studijavo Miuncheno universitete. Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo sanitaru karo ligoninėje. Nuo 1924 m. gyveno Berlyne, dirbo Vokiečių teatre. Bendradarbiavo su A. Dublinu, M. Reinhardtu. Sukūrė ir pastatė pjesių, satyriškai vaizduojančių masinę kultūrą. Didelį pasisekimą pelnė pjesė „Opera už tris skatikus“. Jai išpopuliarėti padėjo K. Veilio muzika, jungianti liaudies dainų ir džiazo elementus. Dramoje satyriškai atskleidė kapitalo visuomenės ydas, parodė, kad nėra skirtumo tarp biznieriaus ir gangsterio. Pagal tą patį siužetą parašė romaną. Remdamasis rež. E. Piscatoriaus agitacinio teatro principais 1929–1932 m. sukūrė vadinamųjų pamokomųjų pjesių, kurios turėjo ugdyti proletarų sąmoningumą. Nuo 1933 m. gyveno emigracijoje įvairiose Europos šalyse, nuo 1941 m. – JAV. Tuo metu sukūrė brandžiausias pjeses. 1948 m. grįžo į Rytų Berlyną. Su žmona aktore Helena Veigel 1949 m. įkūrė teatrą „Berliner Ensemble“, kuriame pritaikė savo epinio teatro principus. Jo tikslas – skatinti žiūrovą mąstyti ir kritiškai vertinti tikrovę.
