Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune.
Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1955 m. baigė Valstybinę konservatoriją Vilniuje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija). 1952 m., dar studijuodamas, ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. Dėstė fortepijoną Vilniaus
M.K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus
Pedagoginiame institute. Nuo 1974 m. Valstybinėje konservatorijoje dėstė muzikos istoriją. 1969 m.
Lietuvos Mokslų Akademijoje apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. dirbo kaip Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
V. Landsbergis išleidęs per 140 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – kitus kultūros reiškinius, Lietuvos istoriją, Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, buvęs ilgametis Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M.K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas, Lietuvos aeroklubo garbės prezidentas. V. Landsbergis 1995–2008 m. buvo Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas. Reiškėsi beletristikoje (pirmoji knyga 1991, iš viso 15). Lietuvos kompozitorių ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
1988 m. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime į Sąjūdžio Seimą bei Seimo Tarybą. 1988–1990 m. – Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. – Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003–2013m. – Tėvynės sąjungos Partijos politikos komiteto pirmininkas.
1989 m. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. – Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną balsuota ir paskelbta
atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju
valstybės pareigūnu – tai yra, valstybės vadovu.
1990–1992 m. buvo vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. 1990–1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės
derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam
smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą (narystė JTO ir kitose tarpt.
organizacijose), taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad per vienerius metus būtų išvesta Rusijos
kariuomenė. Per 1992 m. spalio–lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
1996 m. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku.
Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo
delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.
2003–2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento narys-stebėtojas, o 2004–2014 m. –
visateisis Europos Parlamento narys. V. Landsbergis buvo Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys, šios grupės biuro narys, Užsienio reikalų komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Teisės reikalų komiteto pavaduojantis narys, Europos Parlamento delegacijos Pietų Kaukazo šalims vicepirmininkas.
Nuo 2014 rudens – tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys, veikia
Tarptautinio Parlamentinio demokratijų forumo vadovybėje.
