1941 m. su šeima ištremta į Altajaus kraštą, 1942 m. į Trofimovską Jakutijos šiaurėje. 1949 m. pabėgo į Lietuvą. 1950 m. suimta ir kalinta Suchobezvodnojės (Gorkio sritis) kalėjime, 1953 m. ištremta į Jakutską. 1954 m. įstojo į Omsko medicinos institutą. 1956 m. iš tremties paleista, 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1960–1974 m. dirbo Laukuvos ligoninėje. Rūpinosi tremtiniais, rinko ir užrašinėjo atsiminimus. Buvo persekiojama sovietinio saugumo, 1974 m. atleista iš darbo, atimtas tarnybinis butas.
Parašė atsiminimus apie tremtinių gyvenimą, išgyvenimus Užpoliarėje. Jiems būdingas grožinės literatūros ir dokumentiškumo derinys. Atsiminimai pavadinimu „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“ pirmą kartą išspausdinti 1979 m. Maskvoje savilaida rusų kalba. Lietuvoje 1988 m. išspausdinti pavadinimu „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Išversti į anglų kalbą pavadinimu „Reconciliation“ 2002 m. išspausdinti Chalbury, į vokiečių kalbą – „Die Litauer an der Laptewsee“ 2002 m. išspausdinti Hiutenfelde. Apie gyvenimą okupuotoje Lietuvoje pasakojama atsiminimuose „Gimtojoj žemėj“, parašytuose po 1979 m., išspausdintuose 1996–1997 m.
