vokiečių rašytojas, mokytojas.
Mokėsi Tiubingeno universitete. Dirbo repetitoriumi, mokytoju, o nuo 1827 m. redagavo laikraštį „Morgenblatt“.
1926 m. išleistas V. Haufo pasakų almanachas iš karto buvo pastebėtas ir įvertintas. Tais pačiais metais buvo išleistas ir istorinis romanas „Lichtenšteinas “– vienas geriausių vokiečių istorinių romanų.
1827 m. išleidžiamas jo Mitteilungen aus Memoiren des Satans bei Phantasien im Bremer Rathskeller.
Galėjo tapti vienu žymiausių Vokietijos beletristų ir poetų (kai kurios jo lyrinės pjesės tapo liaudies dainomis). Deja, V. Haufas mirė nesulaukęs 25-erių.
Jį vadino Hofmano pasekėju ir mokiniu. Ir jeigu mokytojas pranoko V. Haufą fantazijos giluma, tai mokinys toli lenkė Hofmaną formos išbaigtumu, vaizdinių aiškumu, kalbos grožiu. V. Haufo pasakos pilnos humoro, beje, tinkančio ir suprantamo ir vaikams, ir suaugusiems. Jo istorijos kupinos gyvenimiškų ir psichologinių tiesų.
