Studijavo Paryžiaus konservatorijos Fransua Bualdjė klasėje, nuo 1849 m. konservatorijos profesorius. Vienas mokinių – Leo Delibas. Nuo 1844 m. Prancūzijos instituto narys. 1847 m. atidarė savo teatrą „Théatre National“, tačiau prasidėjus 1848 m. revoliucijai, jį teko uždaryti, o kompozitorius liko skolose
Kaip operų kūrėjas debiutavo 1829 m., „Opéra–Comique“ teatrui pastačius jo „Petrą ir Jekateriną“ (Pierre et Catherine). Pagarsėjo komiškosiomis operomis ir romantiniais baletais. Sukūrė daugiau, kaip 80 sceninių kūrinių, tarp jų daugiau, kaip 50 operų, 13 baletų, vodevilių. Labiausiai išpopuliarėjo „Žizel, arba Vilisės“ pagal T. Gotjė scenarijų ir „Korsaras“ pagal D. Bairono siužetą. Dar sukūrė kantatų, chorų, mišių, pjesių fortepijonui. Parašė muzikos kritikos straipsnių, memuarus (išleisti 1857–1859 m.) Jo kūriniams būdingos sąsajos su buitinės muzikos žanrais, raiški melodika.[1] Operoje „Kurtys“ nuskambėjusi, antrą gyvenimą įgijo XV a. liaudies dainelė „Ant Avinjono tilto“ (Sur le pont d’Avignon), pajuokianti bažnyčios tarnus, kai popiežiaus sostas buvo perkeltas į Avinjoną.
