XX amžiaus anglų romanistas, klasikas, 1983 apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Rašytojas ypač jautriai reagavo į Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, kuriuos patyrė tarnaudamas Britų karo laivyne eiliniu jūreiviu, o vėliau – karininku povandeniniuose laivuose nuo 1940 m. iki karo pabaigos. Stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones, V. Goldingas kaskart vis labiau įsitikino, kad žmonija serga. Jo manymu, rašytojo uždavinys – nustatyti diagnozę ir gydyti. Jis ieško tos ligos apraiškų kiekviename individe, ryškiau nesiedamas jo su visuomenės struktūra. Jis gilinasi į žmogaus prigimtį, parodo, kad žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir nustelbia viską, kas žmogų daro žmogumi.
Rašytojas nerimauja dėl jaunosios kartos likimo – negi ir jai teks patirti, išgyventi tą tragediją, kurią teko išgyventi vyresniajai kartai per Antrąjį pasaulinį karą? Kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Kas žmogų daro žmogumi? Šie svarbiausi klausimai, nedavę ramybės V. Goldingui, atsispindi daugelyje jo kūrinių, taip pat ir „Musių valdove“ – filosofiniame – alegoriniame romane, išgarsinusiame autorių visame pasaulyje.
Jo pirmąjį romaną "Musių valdovas" atmetė dvidešimt viena leidykla, tačiau kai 1954 m. buvo išleista, tapo tikra literatūros sensacija. 1988 m. karalienė Elžbieta II įšventino Goldingą į riterius.
