italų žurnalistas ir rašytojas. Išgarsėjo literatūrine pasaka „Čipolino nuotykiai“ (1951 m.).
Dž. Rodaris gimė mažame Omenos miestelyje Šiaurės Italijoje, kepėjo šeimoje. Tėvas mirė, kai Džanis buvo 10–ies. Našlaičiais liko dar du broliai Cezaris ir Marijo.
Vaikystėje buvo silpnas ir ligotas, todėl vietoj žaidimų su bendraamžiais dažnai rinkdavosi skaitymą, mokėsi groti smuiku. Jau ankstyvoje paauglystėje perskaitė Nyčės, Šopenhauerio kūrinius. Taip pat skaitė Lenino ir Trockio darbus. Būdamas 17–os, po trejų mokslo metų seminarijoje pradėjo mokytojauti kaimo mokyklose. Nuo 1939 m. kurį laiką mokėsi Milano universiteto filologijos fakultete.
Dėl silpnos sveikatos Dž. Rodaris buvo atleistas nuo karinės tarnybos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui įstojo į fašistų partiją. Tačiau po dviejų artimų draugų mirties ir brolio Cezario išsiuntimo į koncentracijos stovyklą pradėjo dalyvauti pasipriešinime ir 1944 m. įstojo į Italijos komunistų partiją.