buvo Argentinos kompozitorius, pianistas ir muzikos vadovas. Jis buvo laikomas „pagrindiniu Argentinos liaudies muzikos atstovu“ ir pasižymėjo „ikoninėmis“ muzikinėmis kompozicijomis.
Ramírezas pirmiausia žinomas dėl savo Misa Criolla (1964). Tai leido jam keliauti po Europą ir Lotynų Ameriką, kad sukurtų savo reputaciją. Tačiau per savo karjerą jis parašė daugiau nei 300 kompozicijų ir pardavė daugiau nei 10 milijonų albumų.Arielis Ramírezas gimė Santa Fė mieste, Argentinoje. Jo tėvas, kilęs iš Ispanijos ir imigravęs į Argentiną, buvo mokytojas ir buvo manoma, kad Ramírez taip pat sieks šio karjeros, tačiau darbas truko tik dvi dienas dėl „disciplinos problemų“. Iš pradžių jis užsiėmė tango, kol perėjo prie Argentinos folkloro. Fortepijono studijas jis pradėjo Santa Fė, o netrukus susižavėjo gaučų ir kreolų muzika kalnuose. Jis tęsė studijas Kordoboje, kur susipažino su puikiu Argentinos liaudies dainininku ir dainų autoriumi Atahualpa Yupanqui ir buvo jo paveiktas.
Yupanqui pasiūlymu jis aplankė šiaurės rytinę Argentinos dalį ir gilino tradicinių Pietų Amerikos ritmų tyrimus. Jis praleido laiką Mendozoje ir Buenos Airėse. Tuo pat metu tęsė kompozitoriaus akademines studijas Nacionalinėje muzikos konservatorijoje, Buenos Airėse. Pirmąjį įrašą jis padarė 1946 m. su RCA; iki 1956 m. jis padarė dvidešimt įrašų su šia kompanija. Plácido Domingo, José Carreras ir Mercedes Sosa yra kai kurie menininkai, įrašę jo darbus. Jis taip pat buvo susijęs su Miguel Brascó ir Félix Luna.
Ramírezas 1950–1954 m. studijavo klasikinę muziką Madride, Romoje ir daugiausia Vienoje. Grįžęs Argentinoje, jis surinko daugiau nei 400 liaudies ir kantri dainų bei populiarių dainų ir įkūrė Ariel Ramírez folkloro kompaniją.
Ramírez susilaukė dviejų dukterų Marianos ir Lauros bei sūnaus Facundo. (NB: „The Washington Post“ per klaidą pranešė, kad jis turėjo du sūnus.) Jis vedė muzikologę Normą Inés Cuello de Ramírez.
