Nuo ankstyvos vaikystės (3 metų) Sajus pradėjo mokytis groti fortepijonu. Įstojęs į Ankaros konservatoriją, 1984 m. parašė savo pirmąją sonatą. Vėliau išvyko į Vokietiją, kur daugiausia ir dirbo, 2005–2010 m. buvo reziduojantis Dortmundo teatro kompozitorius. 2009 m. pristatė savo pirmąją simfoniją („Stambulo simfonija“). 2011 m. įrašė „Mesopotamijos simfoniją“, 2012 m. – „Visatos simfoniją“. Sukūrė keletą oratorijų, koncertų klarnetui, styginių kvartetui, trimitui, sonatų fortepijonui ir klarnetui, taip pat sukūrė džiazo kompozicijų, įvairių kompozitorių interpretacijų fortepijonu (Bethoveno, Mocarto, Skarlačio, Geršvino, Čaikovskio ir kt.), muzikos turkų filmams.
Fazylo Sajaus kūrybai būdingas ekspresyvumas, gausi orkestruotė, šokių, rapsodijos bruožai, gausiai naudojami tradiciniai rytų instrumentai (nėjus, darbuka, kudiumas ir kt.). Nemaža savo kūrinių paskyrė rytų mistinei literatūrai (Omarui Chajamui, alevių poetui Muhjidinui Abdaliui ir kt.).
2013 m. dėl viešo pasisakymo, pašiepiančio islamą, Fazylas Sajus Stambulo teismo buvo nuteistas 10 mėn. įkalinimo bausme lygtinai
