1890 metais Nadelis iš Lietuvos persikėlė į Vokietiją. Būdamas 12 metų Nadelis mokėsi Karaliaučiuje, Vokietijoje, pas kantorių Eduardą Birnbaumą. Taip pat mokėsi pas dirigentą ir kompozitorių Robertą Schwalmą.
1895 m., kai jam buvo 17 metų, jis persikėlė į Berlyną ir įstojo į Hochschule für die Wissenschaft des Judentums. Mokėsi pas kompozitorių Ludwigą Mendelssohną ir Maxą Lowengardą.
Baigęs studijas dirbo Kottbusser Ufer sinagogoje (Synagoge am Kottbusser Ufer) pedagogu ir chorvedžiu. 1916 m. jis tapo Berlyno žydų bendruomenės choro direktoriumi, kuris apėmė muzikos priežiūrą visose Berlyno sinagogose.
Nadelis taip pat buvo labai produktyvus dramaturgas ir poetas. Nuo 1918 m. Nadelis ėmėsi ir tapybos, nutapė keletą autoportretų ir biblinių scenų.
1922 m., žydų vadovybės prašymu, Nadelis ilgus metus dirbo prie sinagogų muzikos antologijos Kompendium Hallelujah! Gesänge für den jüdischen Gottesdienst, kurią jis baigė 1938 m. ir ketino išleisti septyniais tomais.
Prieš deportuojant Nadelis galėjo palikti savo didelę senosios žydų liturginės medžiagos kolekciją kaimynui ne žydui, dalis išliko ir buvo nupirkta jo draugo Erico Mandelo. Kas liko iš šių medžiagų, laikoma Gratzo koledže Filadelfijoje
