buvo amerikiečių džiazo pianistas ir kompozitorius, žinomas dėl savo grojimo svingu ir baladėmis. Jo instrumentinė baladė "Misty", žinomiausia kompozicija, tapo džiazo standartu. Pirmą kartą ji buvo įrašyta 1956 m. su Mitchu Milleriu ir jo orkestru, o 1971 m. suvaidino svarbų vaidmenį kino filme "Play Misty for Me".
Scottas Yanowas iš "Allmusic" jį vadina "vienu savičiausių pianistų" ir "puikiu virtuozu". Garneris gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, esančioje Holivudo bulvare 6363. Jo gyvo garso albumas "Concert by the Sea"[10], pirmą kartą išleistas 1955 m., iki 1958 m. buvo parduotas daugiau kaip 1 mln. kopijų tiražu, o S. Yanowas apie šį albumą mano, kad jis "padarė tokį stiprų įspūdį, jog nuo to laiko Garneris buvo laikomas nemirtingu".
Garneris pradėjo groti pianinu būdamas trejų metų. Jo vyresniuosius brolius ir seseris fortepijono mokė "ponia Bowman". Nuo mažens Errollas sėdėdavo ir grodavo bet ką, ką ji demonstruodavo, "visai kaip ponia Bowman", - pasakojo jo vyriausioji sesuo Marta. Garneris buvo savamokslis ir visą gyvenimą grojo iš klausos, niekada nemokėjo skaityti natų. Būdamas septynerių metų, jis su grupe "Candy Kids" pradėjo rodytis Pitsburgo radijo stotyje KDKA. Būdamas 11 metų, jis grojo Allegeno upės laivuose. 1937 m. jis prisijungė prie vietinio saksofonininko Leroy Browno.
Jis grojo vietiniame Lintono Garnerio, savo vyresniojo brolio, taip pat pianisto, šešėlyje.
Garneris 1944 m. persikėlė į Niujorką. Jis trumpai dirbo su bosistu Slam Stewart ir, nors pats savaime nebuvo bebopo muzikantas, 1947 m. grojo su Charlie Parkeriu "Cool Blues" sesijoje. Nors iš pradžių jis nebuvo priimtas į Pitsburgo muzikos sąjungą, nes nemokėjo skaityti natų, 1956 m. sąjunga nusileido ir padarė jį garbės nariu. Garneriui priskiriama puiki muzikinė atmintis. Po apsilankymo rusų klasikinės muzikos pianisto Emilio Gilelso koncerte grįžęs į savo butą Garneris sugebėjo atmintinai pagroti didelę dalį atliekamos muzikos.
