Sidney Corbettas gimė 1960 m. Čikagoje, žydės motinos ir kataliko tėvo sūnus, tačiau augo be religinio auklėjimo. 1968 m. pabaigoje šeima persikėlė į Los Andželą (Kalifornija), o nuo 1974 m. jis pradėjo mokytis groti elektrine gitara ir groti įvairiose grupėse - iš pradžių bliuzo ir roko, vėliau džiazo fusion. 1977 m. Corbettas pradėjo rašyti pirmąsias originalias kompozicijas - trumpus kūrinius fortepijonui kvartine harmonija. "Man gitaros grifas buvo labai maža visata, - kartą sakė jis SWR laidoje apie savo kūrybą, - pasaulis yra daug didesnis". Šis suvokimas paskatino jį studijuoti muziką, filosofiją ir kompoziciją Kalifornijos universitete San Diege (UCSD), o vėliau Jeilio universitete, kur 1989 m. apgynė daktaro disertaciją apie Edgaro Varèse'o "Hiperprismą". Tarp jo mokytojų buvo Pauline Oliveros, Bernardas Randsas, Fredericas Rzewskis, Jacobas Druckmanas, Martinas Bresnickas ir Mortonas Subotnickas. Asmeniniai susitikimai su Toru Takemitsu ir Johnu Cage'u jaunam kompozitoriui taip pat padarė neišdildomą įspūdį. 1985-1988 m. jis taip pat dalyvavo György Ligeti kompozicijos klasėje Hamburge, neabejotinai padariusioje jam didžiausią įtaką. Itin griežtas Ligeti reikalavo ne tik nepriekaištingo meistriškumo, bet ir individualumo bei nuolatinio visų meno aspektų kvestionavimo.
Darbas:
Ir nors Korbetas kuria visų žanrų kūrinius - orkestrinę muziką, kamerinę muziką, vokalinę muziką - nemaža jo kūrybos dalis skirta muzikiniam teatrui. Dažnai remdamasis literatūriniais šaltiniais, Corbettas mėgsta dirbti su šiuolaikiniais autoriais, pavyzdžiui, Christophu Heinu ir brazilų poete Simone Homem de Mello. 2001 m. Brėmeno teatre įvyko pirmosios didelės Corbetto operos "Noachas" pagal originalų Christopho Heino libretą premjera. Po to sekė kamerinė opera "Keine Stille (außer der Windes)" pagal Fernando Pessoa tekstus, aranžuotus Simone de Mello, kurios premjera taip pat įvyko Brėmene, 2006 m. Šis kūrinys 2022 m. bus pristatytas Manheimo nacionaliniame teatre naujame pastatyme. 2012 m. buvo pristatytas "UBU: Groteska" pagal Alfredą Jarry, vėlgi pagal de Mello libretą, buvo sukurta Gelzenkircheno "Musiktheater im Revier", o 2013 m. Osnabriuke įvyko premjera "Das große Heft" pagal Agotos Kristof romaną su Ralfo Waldschmidto libretu. "Das Große Heft" sulauks naujo pastatymo Braunšveigo operos teatre 2022 m. gegužę, kuriam vadovaus Isabel Ostermann. 2016 m. Magdeburge įvyko Corbetto operos "Die Andere" premjera, vėlgi pagal rašytojo Christopho Heino libretą. Šioje operoje, paremtoje Abraomo, Saros ir Hagar istorija, nagrinėjamas klausimas, kokiu momentu atsisakoma savo principų dėl didėjančio išorinio spaudimo. 2018 m. įvyko naujausios Corbetto operos "San Paolo", sukurtos pagal nerealizuotą Pier Paolo Pasolini filmo scenarijų, premjera, vėlgi Osnabriuke. "San Paolo" 2018 m. buvo apdovanota Pfalco muzikos premija. Tarp stambesnių Corbetto orkestrinių kūrinių - trys simfonijos: "Tympan", "Nekaltosios smiltys" ir "Kvėpuojant vandeniu", taip pat koncertas smuikui "Yael". Pastarieji du kūriniai liudija apie kompozitoriaus literatūrinius polinkius, kurie atsiskleidžia ir jo instrumentinėje muzikoje. Kūrinyje "Breathing the Water" didžiosios amerikiečių poetės Denise Levertov, su kuria Corbettas palaikė susirašinėjimą, tekstai gretinami su Vokietijoje gyvenančios irakiečių poetės Amal Al-Jouburi poezija. Šį kūrinį užsakė "Staatskapelle Berlin", o jo premjera įvyko 2006 m. Kita vertus, "Yaël" atspindi Corbetto dešimtmečius trukusias intensyvias žydų kilmės egiptiečių rašytojo Edmondo Jabéso, iki pat mirties 1993 m. gyvenusio tremtyje Paryžiuje, kūrybos studijas. Roland'o Barthes'o, Giordano Bruno, Mahmoudo Darwisho, Christine Lavant ir kitų autorių tekstų vokaliniai kūriniai - dar vienas jo literatūrinių polinkių pavyzdys. Tarp svarbiausių jo kamerinės muzikos kūrinių - "Fractured Eden" styginių kvartetui, "Rasch" sopranui ir kameriniam ansambliui, fortepijoninis trio ir fortepijoninis kvintetas bei autobiografinės įtakos turintis koncertas elektrinei gitarai "Exits", sukurtas "Musikfabrik NRW" ir gitaristui Sethui Joseliui, sukurtas "Deutschlandfunk Cologne" užsakymu ir įrašytas solinėje kompaktinėje plokštelėje "que hora es in paradiso?". Taip pat yra nemažai mažesnių instrumentų kūrinių, taip pat solinių kūrinių, kurie dažnai yra intensyvaus bendradarbiavimo su jo muzikos atlikėjais rezultatas. Pavyzdžiui, 2017 m. leidykla "Edition Kopernikus" išleido kompaktinę plokštelę "Postscript" su jo fortepijonine muzika, kurią įrašė Florianas Heinischas.
