buvo italų smuikininkas, kompozitorius ir dirigentas. Bruni gimė ir mirė Cuneo mieste, Italijoje. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno, grojo ir komponavo Paryžiuje.
Prancūzijos "teroro" įkarštyje, apie 1791 m., Bruni parašė knygą "Un Inventaire sous la terreur", kurioje išvardijo muzikos instrumentus, paimtus iš kilmingųjų namų. Šį inventorių išleido redaktorius J. Gallay (Paris: Georges Chamerot, 1890). Roberto E. Greeno (Robert E. Green) moksliniame veikale The Hurdy-Gurdy in Eighteenth-Century France (Indiana University Press, 1995), kur Bruni tekstas yra su išnašomis, Greenas apie Bruni inventorių sako: "Iš 111 kilmingųjų namų (jame) išvardyti šeši, kurie turėjo vielles (hurdy-gurdy)", p. 17. Danielio Masono (Daniel Mason) išgalvotame romane "Fortepijono derintojas" (The Piano Tuner) šis reikalas vėlgi taip minimas: "Buvo sudaryta Laikinoji meno komisija ir ... Bruni ... buvo paskirtas inventoriaus direktoriumi. Keturiolika mėnesių jis rinko nuteistųjų instrumentus. Iš viso jų buvo surinkta daugiau kaip trys šimtai, ir kiekvienas iš jų pasakoja savo tragišką istoriją". Masonas tęsia, kad 64 iš jų buvo fortepijonai.
