Šveicarų kompozitorius, kuris gimė Prancūzijoje ir gyveno didelę savo gyvenimo dalį Paryžiuje.
Daugiausiai dėmesio susilaukė jo kūrinys orkestrui „Pacific 231“, kuris imituoja lokomotyvo (traukinio) garsą.
Oskaras – Artūras Honegeris (pirmas vardas niekuomet nebuvo naudojamas) gimė „Le Havre“, Prancūzijoje. Paryžiuje jis intensyviai studijavo harmoniją ir violončelę. Taip pat trumpą laiką jis studijavo ir Ciuriche. Tuomet jis mokėsi su tokiais kompozitoriais kaip Čarlis Vidoras, ir Vincentas Indi. Mokslus iki 1910, po to parašė baletą „Le dit jeux du fonde“, kuris vertinamas kaip pirmas apgalvotas jo darbas. 1926 m. jis vedė Adrę Vauraborgę, pianistę ir gerą draugę, studentę iš Paryžiaus konservatorijos. Jie susilaukė dukters vardu Paskalė, gimusios 1932 m. Honegeris taipgi turėjo ir sūnų, kurio vardas buvo Džinas-Caudas (1926–2003 m.). Jo susilaukė su dainininke Klera Kroiza.
Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Honegerio kūryba buvo pasiekusi apogėjų. Jis kūrė muzika su „Abeli Grance" 1927 metais, filmui „Napoleonas“. Jis sukūrė nuostabų baletą ir tris operas bei kitų darbų. Viena iš operų „Jeanee d`Arc au Buder“ (1935 m.) buvo vienas iš paskutinių jo darbų. Jo viena opera parašyta savarankiškai, tačiau kitas dvi kūrė kartu su Jacques Ebert Lagoon (1937 m.). Per tuos metus jis taip pat parašė “Danse de la Chèvre” (1921 m.), pjesę su pilnu repertuaru ir ją dedikavo „Rene Le Roy“, vienas sukūrė kompoziciją fleitai, kurios skambesys buvo jaunatviškas, bet panašus į Honegerio visų darbų stilių.
