Olivjė Messiaen buvo prancūziškas kompozitorius, organistas ir mokytojas. Jis mokėsi Paryžiaus konservatorijoje nuo 1919 iki 1930 metų, o vėliau čia dėstė nuo 1941 iki 1978 metų. Messiaeno muzikinis stiliumi garsėjo jo inovatyvus gregorinų giesmių, onomatopoetinių elementų, paukščių giesmių ir unikalios modalinės technikos, kuri buvo pagrįsta kvapnių ritmų deriniu iš senovės ir orientalinių kultūrų. Antrojo pasaulinio karo metu Messiaen vadovavo grupei entuziastiškų studentų, kurie vėliau tapo žymių kompozitorių.
O. Mesiano muzika pasižymi ypatingu skambėjimo spalvingumu, jam buvo artimos dailės ir muzikos sintezės idėjos. Kompozitoriaus muzikos kalba pagrįsta originalia dermių bei ritmo sistema, papildyta natomis transkribuotu paukščių giedojimu. Savo kūrybos sistemą kompozitorius apibendrino teoriniuose darbuose, iš kurių svarbiausi Technique de mon langage musical („Mano muzikinės kalbos technika, 1944) ir Traité de rhytme, de couleur et d‘ornithologie („Traktatas apie ritmą, spalvas ir ornitologiją", 1994-99). Kūrybinių idėjų sėmėsi iš C. Debiusi, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrybos, grigališkojo choralo, graikų eilėdaros, indų, polineziečių, Rytų tautų muzikos, paukščių giedojimo. O. Mesiano modalinė technika pagrįsta jo sukurtomis penkiomis „ribotos transpozicijos dermėmis“ (modes à transpositions limitées), kuriose chromatinis garsaeilis dalinamas į pasikartojančias vienodas dalis, pvz., tonas-pustonis, pustonis-tonas ir pan. Didelį dėmesį kompozitorius skyrė ritmui; metroritminė dramaturgija jam buvo kūrinio formavimo pagrindas. O.Mesiano muzika yra laisvo metro, pagrįsta :neapverčiamų ritmų“ (rythmes non rétrogradables) sistema.
