Lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno.
1827–1830 m. mokėsi muzikos Varšuvoje pas A. Frejerį, 1837–1840 m. – Berlyne pas K. Rungenhageną. 1840–1858 m. gyveno Vilniuje. 1840–1842 m. Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, kelerius metus Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – Cezaris Kiuji, Janas Karlovičius). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties 1854 m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba.
Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąs.), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. sausio 1 d. miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo pats S. Moniuška), 1854 m. vasario 28 d. ten pat opera pastatyta scenoje. 1849 m. Sankt Peterburge dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, sulaukė palankių vertinimų. 1846 m., 1847 m., 1851 m. lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi „Halkos“ premjera Didžiajame teatre – ten 1858 m. sausio 1 d. pastatyta II redakcija, 1858 m. pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. 1858 m. keliavo po Vakarų Europą – Veimare susipažino su F. Listu, Prahoje – su B. Smetana. 1861 m. Paryžiuje susitiko su D. Rosiniu, Š. Guno ir D. F. Oberu. Nuo 1864 m. dėstė Varšuvos muzikos institute.