Giuseppe Tartini gimė 1692 m. balandžio 8 d. Pirane. Jo tėvas Gianantonio buvo kilęs iš Florencijos ir persikėlė į Piraną greičiausiai dėl savo prekybos verslo. Giuseppe motina Caterina Zangrando buvo bajorė, kilusi iš vienos seniausių šeimų Pirane. Jaunasis Tartini pradėjo mokytis San Filippo Neri oratorijoje Pirane, o vėliau buvo įtrauktas į Collegio dei padri delle scuole Pie Koperyje. Greičiausiai jis taip pat lankė Pirano akademijos I virtuozus, kurie subūrė visus išsilavinusius Pirano piliečius diskutuoti apie muziką, meną ir literatūrą. Jo tėvas norėjo, kad jis taptų kunigu, tačiau audringa prigimtis paskatino jį eiti kitu keliu. Studijas tęsė Padujos universiteto Jurisprudencijos fakultete. Nuliūdinęs vietinį vyskupą, vedęs savo dukterėčią, jis buvo priverstas palikti Paduvą. Jis ieškojo prieglobsčio Asyžiaus vienuolyne, kur įdėmiai mokėsi smuiko ir kompozicijos pagrindų. Šiuo laikotarpiu jis taip pat tyrinėjo akustikos dėsnius. Apie kitus metus žinoma nedaug; žinome, kad jis grojo įvairiuose teatro orkestruose ir koncertavo kaip solistas. Taip pat žinoma, kad jis tobulino savo smuiko įgūdžius Ankonoje, kur studijavo dvejus metus.
1721 m. buvo pakviestas pirmuoju smuiku ir koncertų meistru Šv. Antano bazilikoje Paduvoje. Jis buvo paskirtas be perklausos, o tai liudija puikią jo, kaip virtuozo, reputaciją. Trumpai pabuvojęs Prahoje, didžiąją dalį geriausių savo kūrybinių metų jis praleido Paduvoje, kur vėl perėmė muzikinės kapelos vadovavimą katedroje. 1728 m. įkūrė garsiąją smuiko mokyklą La scuola delle nazioni. Studentai atvyko iš visos Europos ir pelnė jam slapyvardį Il maestro delle nazioni, tai yra tautų meistras. Jis mirė Paduvoje 1770 m. vasario 26 d. Jis yra palaidotas Paduvos Šv. Kotrynos bažnyčioje, tai liudija jam skirta atminimo lenta ant fasado.Tartini paliko nemažą darbų kopiją: apie 130 koncertų ir per 170 sonatų smuikui. Jis daugiausia kūrė smuikui, o garsiausias jo kūrinys šiam instrumentui yra „Velnio trilo“ sonata. Legenda pasakoja apie jo sapną, kai jį aplankė pats velnias ir grojo smuiku. Kai pabudo, jis užsirašė melodiją. Taip esą atsirado vienas garsiausių ir reikliausių Europos kūrinių smuikui.
