Eugène'as Ysaÿe buvo kilęs iš "amatininkų" aplinkos, nors didelė dalis jo šeimos narių grojo instrumentais. Kaip pasakoja smuikininkas Arnoldas Steinhardtas (Arnold Steinhardt), Ysaÿe šeimoje buvo perduodama legenda apie pirmąjį į giminę atneštą smuiką:
Buvo pasakojama apie berniuką, kurį miške rado ir į kaimą atnešė keli medkirčiai. Užaugęs berniukas tapo kalviu. Kartą per kaimo šventę jis visus nustebino gražiai grodamas smuiku. Nuo tada kaimo gyventojai su malonumu šoko ir dainavo pagal jo smuiko garsus. Vieną dieną prie kalvio kalvės sustojo žymus svetimšalis, norėdamas pakinkyti savo žirgą. Grafo tarnas viduje pamatė smuiką ir pasakė jaunajam kalviui, kad grafo dvare girdėjo naują itališką instrumentą, kuriuo grojo keli menestreliai. Tas instrumentas, vadinamas smuiku, buvo daug geresnis už smuiką - jo tonas buvo panašus į žmogaus balsą, juo buvo galima išreikšti visus jausmus ir aistras. Nuo tos akimirkos jaunuolis nebesidžiaugė smuiku. Dieną ir naktį jis galvojo apie tą nuostabų naują instrumentą, kuris galėjo išreikšti džiaugsmą ir liūdesį ir kurio tonai sklido tiesiai į žmogaus širdį. Paskui jis susapnavo sapną: prieš save išvydo neapsakomo grožio jauną moterį, visai nepanašią į jo paties meilę Bjetliną. Ji priėjo prie jo ir pabučiavo į kaktą. Pabudęs jaunuolis pažvelgė į sieną, ant kurios anksčiau kabojo jo sulūžęs ir apleistas smuikas, ir vos galėjo patikėti savo akimis: vietoj smuiko stovėjo naujas nuostabių proporcijų instrumentas. Jis priglaudė jį prie peties ir patraukė lanku per stygas, išgaudamas tikrai dieviškus garsus. Smuikas dainavo širdį virpinančiu tonu: jis džiaugėsi ir verkė iš laimės - kaip ir muzikantas. Taip, pasak legendos, pirmasis smuikas atkeliavo į Ardėnus ir Ysaÿe šeimą