Iš Šušos kilęs Fikretas Amirovas gimė 1922 m. lapkričio 22 d. Gandžos mieste, Mašadi Džamilio Amirovo ir ponios Durdanės šeimoje. Fikretas buvo antrasis vaikas šeimoje. Nuo pat vaikystės Fikretas klausėsi savo tėvo dainininko ir tarzən [az] darbų, ypač jo muzikos. Jo, kaip kompozitoriaus, formavimuisi įtakos turėjo tuo metu gyvenę menininkai. Fikretas Amirovas savo atsiminimuose pažymi, kad "azerbaidžanietiškas tarzanas padarė mane kompozitoriumi". Jis priduria: "Azerbaidžano muzikos instrumentų akis yra degutas. Degutas yra instrumentas ne tik dėl savo harmonijos, tembro, diapozono, stiprumo, jis tarsi pakeičia orkestrą."
1928 m. mirus tėvui, šešiamečiui Fikretui teko prisiimti atsakomybę už namų ūkį. Nepaisant sunkumų, jis stengėsi tęsti tėvo muzikinį kelią. Jis mokėsi kartu su vyresniąja seserimi Yaxshi. Sesers atliekamoms dainoms Fikretas akompanavo degtuku. Taip jie sėkmingai mokėsi mokykloje.
Vaikystėje ir ankstyvojoje paauglystėje Fikretas pradėjo kurti kūrinius fortepijonui. Baigęs Gandžos muzikos koledžą, Amirovas įstojo į Azerbaidžano valstybinę konservatoriją, dabar žinomą kaip Baku muzikos akademija, kur mokėsi pas Borisą Zeidmaną [ru] ir Uzeirą Hadžibejovą.
1941 m., nacistinei Vokietijai užpuolus SSRS, devyniolikmetis Amirovas buvo pašauktas į sovietų armiją. Netoli Voronežo jis buvo sužeistas, paguldytas į ligoninę ir demobilizuotas iš karinės tarnybos, grįžo į Baku tęsti studijų Azerbaidžano valstybinėje konservatorijoje.
Amirovo muzikai didelę įtaką darė azerbaidžaniečių liaudies melodijos. Jis sukūrė naują žanrą, vadinamą simfoniniu mugamu. Amirovo simfoniniai mugamai buvo pagrįsti klasikiniais liaudies kūriniais ir juos atliko daugelis garsių pasaulio simfoninių orkestrų, pavyzdžiui, Hjustono simfoninis orkestras, diriguojamas Leopoldo Stokovskio.
Amirovas buvo produktyvus kompozitorius. Tarp žymiausių jo kūrinių - simfoniniai kūriniai, tokie kaip "Šur" (1946), "Kurd Ovšari" (1949), "Azerbaidžano kapričas" (1961), "Gulustan Bajati-Širaz" (1968), "Legenda apie Nasimi" (1977), "Didžiojo nacionalinio karo didvyriams atminti" (1944), "Dvigubas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui" (1948) ir kt.
Taip pat jo baletai "Nizami" (1947 m.) ir "Arabiškos naktys", kurio premjera įvyko 1979 m. Amirovas parašė operą "Sevil" 1953 m.
Taip pat jis sukūrė nemažai kūrinių fortepijonui, tarp jų "Baladę", "Ašugos dainą", "Noktiurną", "Humoreską", "Lyrinį šokį", "Valsą", "Lopšinę" ir "Toccatą". Jis taip pat parašė daugybę filmų muzikos.
Michelle Kwan, pasaulio dailiojo čiuožimo čempionė iš JAV, 1996 m. savo čiuožimo programoje "Tadž Mahalas" panaudojo Fikreto Amirovo simfoninį kūrinį "Gulustan Bayati-Shiraz".
