Balys Dvarionas gimė 1904 m. birželio 19 d. Liepojoje, Latvijoje. Augęs muzikalioje šeimoje, jau nuo mažumės mokėsi groti smuiku, vargonais ir fortepijonu. Mokėsi verslo vidurinėje mokykloje, grojo vargonais bažnyčioje, kelis metus vedė lietuvių choras ir dirbo kaip nemyliano filmų pianistas. Paskatintas savo muzikos mokytojo Alfredo Kalninšo, Dvarionas nusprendė mokytis kompozicijos pas Jasepą Vitolį Rygos Konservatorijoje. Tačiau 1920 metais jis nusprendė išvykti į Leipcigą. Ten mokėsi fortepijono pas Robertą Teichmüllerą Konservatorijoje, o taip pat specialius muzikos teorijos ir kompozicijos kursus pas Stephano Krohl ir Sigfriedą Karg-Elertą. Baigęs Konservatoriją 1924 metais, du metus mokėsi fortepijono Berlyne pas Egoną Petri. Dvarionas buvo daugiagarsių talentų muzikantas, pasižymėjęs fortepijonu, pedagogika, dirigavimu ir komponavimu. Jis greitai tapo vienu žymiausių Lietuvos muzikos veikėjų. Nuo 1924 metų jis koncertavo visoje Lietuvoje ir vėliau užsienyje. 1926 metais pradėjo dėstyti muzikos mokykloje, o nuo 1949 metų dėstė muzikos akademijoje Vilniuje. Taip pat dirbo kaip dirigentas įvairiuose orkestruose, tarp jų Kauno radijo orkestre ir Vilniaus miesto orkestre, kurį įkūrė su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu 1939 metais. Dvarionas mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d., kovodamas su sunkia liga. Jo paskutinis pasirodymas buvo su Lietuvos kameriniu orkestru 1972 m. gegužės 12 d. Pirmąją jo kompozicijos patirtį sudarė spektaklis „Varnalas“.
