buvo anglų kompozitorius, vargonininkas, pianistas, dėstytojas ir muzikos rašytojas. Jis sukūrė daugybę kūrinių, daugiausia nedidelės apimties, dažnai mokomojo pobūdžio, tačiau yra ir didesnės apimties orkestrinių ir chorinių kūrinių. Jis buvo atsidavęs mokytojas, laidų vedėjas ir rašytojas; po jo mirties Trejybės muzikos koledže buvo įsteigta Aleco Rowley atminimo premija.
Kompozitorius Rowley sukūrė daug kūrinių, kurių daugelis buvo mokomieji arba skirti vaikams ar suaugusiems atlikėjams mėgėjams. Dėl to, pabrėžia Robertas Matthew-Walkeris, jo muzika tapo "neatskiriama pradedančiųjų pianistų repertuaro dalimi". Savo kompozicijose jis paprastai vengė modernumo, nors kartais nebijojo eksperimentuoti su modernesnėmis harmoninėmis formomis. Kaip ir jo amžininkas Johnas Irelandas, jo klavyriniuose kūriniuose kartais jaučiama prancūzų muzikos įtaka.
Jo orkestriniai ir koncertiniai kūriniai: trys fortepijoniniai koncertai, Koncertas obojui, Rapsodija altui ir orkestrui. 1940 m. rugsėjį per karo meto "Proms" koncertus su Henrio Vudo vadovaujamu Londono simfoniniu orkestru jis buvo jo Antrojo fortepijoninio koncerto premjerinio atlikimo solistas. Jo "Trys idilės" fortepijonui ir orkestrui (1942 m.) ir "Burleskinė kvadrilė" (1943 m.) taip pat buvo premijuotos "The Proms", o jo "Anglišką siuitą" ir "Kristaus berniuką" (abu styginiams) "Hallé" orkestras atliko Čeltnamo festivalyje atitinkamai 1949 ir 1954 m. Rowley parašė nemažai sakralinių ir pasaulietinių dainų bei chorinių kūrinių, tarp jų - pjesę "Ant Betliejaus kalvos" (1958 m.).
Pagrindinę jo kūrybos dalį sudaro apie 250 kūrinių fortepijonui solo. Tai įvairūs kūriniai, pradedant aprašomojo pobūdžio siuitomis - "Gėlių siuita" (1915 m.), "Outward Bound" (1922 m.), "Septyni trafaretai" (1926 m.), "Iš mano eskizų sąsiuvinio" (1932 m.) - ir baigiant labiau struktūriškai formaliais ar teoriniais kūriniais, tokiais kaip "Septyni preliudai visiems intervalams" (1930 m.), "Tonalumo studijos" (1937 m.), "Poliritmai" (1939 m.) ir "Penki miniatiūriniai preliudai ir fugos" (1946 m.). Tarp daugybės jo mokomųjų fortepijoninių kūrinių, skirtų įvairaus pianistinio meistriškumo lygiui, yra trumpas kūrinys "The Rambling Sailor", kuris 1928 m. buvo pasirinktas kaip vienas iš dešimties bandomųjų kūrinių nacionaliniame "Daily Express" pianistų konkurse ir įrašytas kaip demonstracinis Williamo Murdocho kūrinys.
Taip pat yra ilgesnės trukmės kūrinių, pavyzdžiui, Penki noktiurnai (du 1932 m., trys 1947 m.) ir dvi fortepijoninės sonatos (1939, 1949 m.). Noktiurnas Nr. 1 h-moll, kaip teigia Robertas Matthew-Walkeris, "reikalauja meistriško pianisto dėmesio. Tai išties labai puikus kūrinys, ir jo santykinis ignoravimas yra neatleistinas". Tarp jo vargonų kūrinių yra "Soliloquy" (1946) ir dvi vargonų simfonijos (1954 ir 1959).
Rowley parašė arba prisidėjo prie daugelio knygų, daugiausia mokomojo pobūdžio, pavyzdžiui, "Keturios rankos, vienas fortepijonas" (1940), "Praktinis muzikavimas" (1941) ir "Extemporisation: a Treatise for Organists" (1955). Jis taip pat dirbo daugelio leidyklų muzikos patarėju ir lektoriumi.
