vienas iškiliausių Europos šiuolaikinės muzikos scenos vardų, kurį su didžiausia pagarba linksniuoja viso pasaulio melomanai. Per daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančią karjerą menininkas įsiamžino šimtuose albumų su dešimtimis skirtingų grupių, sukūrė savitą grojimo saksofonu manierą, pagarsėjo plačiais kūrybiniais interesais.
M. Gustafssonas nuolatos pabrėžia nesibaigiantį, be paliovos besitęsiantį savo skambesio formavimo procesą, kuriame susilieja daugybė skirtingų patirčių bei įtakų. Jis semiasi įkvėpimo ne tik iš laisvojo džiazo korifėjų, bet nevengia ir prisilietimo prie klasikinės, „folk“, elektroninės, roko ar šiuolaikinės akademinės muzikos. Savo kūrybiniame kelyje jis išlaiko pagarbų santykį su praeities muzikinėmis tradicijomis ir tuo pat metu entuziastingai neria į plačius šiuolaikinius eksperimentinius vandenis.
M. Gustafssonas nesistengia imituoti klasikinių žanrinių tradicijų ar sekti naujomis madomis. Priešingai, jis audžia nepakartojamą savo paties muzikinį gobeleną, kurio raštai – unikalus ir su niekuo kitu nesupainiojamas audžiančiojo parašas.
Šio kūrėjo savitumą bei universalumą liudija ne tik didžiąją žemės rutulio dalį apimanti koncertinė geografija ir pasirodymai prestižiniuose festivaliuose („Moldejazz“, „Roadburn“, „Unsound“, „Sonore“, „FAQ“, „A L‘ARME!“, „Sonic City“ ir t.t.), bet ir įspūdinga, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių įrašų talpinanti diskografija. Joje puikuojasi ne tik išskirtiniai solo įrašai, bet ir bendri albumai su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Peteris Brötzmannas, Joe McPhee, Kenas Vandermarktas, Mette Rasmussen, Colinas Stetsonas, Jimas O’Rourke, Craigas Tabornas, Agusti Fernandezas, Misha Mengelbergas, Derekas Bailey, Barry Guy, Hamidas Drake‘as, Brianas Chippendale‘as, Merzbow, tokiomis grupės kaip „Sonic Youth“, „The Ex“ ar „ZU“.
Improvizuotojas kuria muziką saksofonui solo, gyvajai elektronikai, ansambliams ir orkestrams, garso instaliacijoms, bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio ir vaizduojamojo meno kūrėjais, teatro trupėmis ir literatais, kuruoja Švedijos koncertų instituto projektus ir konsultuoja festivalius. Jis prisidėjo prie Švedijos improvizacinės muzikos asociacijos atkūrimo.
Projektus šiam menininkui užsako Švedijos koncertų institutas ir nacionalinis radijas, Umeo miesto operos kompanijos „Norrlands Operans“ simfoninis orkestras, Vienos „Klangforum“ ir kiti festivaliai bei institucijos. Jo kūrinius atlieka „Copenhagen Art Ensemble“, „Trondheim Improvisers Ensemble“ ir „Trondheim Voices“, Peterio Brötzmanno tentetas, Thurstono Moore‘o „Sonic Youth“ ir daugybė kitų grupių.
M. Gustafssono vardas neatsiejamas nuo daugiau kaip 20 kolektyvų istorijos. Vieną ryškiausių – trio „The Thing“, o taip pat „Fire! Orchestra“ girdėjome ir „Vilnius Jazz“ scenoje.
M. Gustafssonas gimė Umeo mieste Švedijoje. Pirmasis jo instrumentas buvo fleita, bet jau nuo paauglystės jis grojo ir saksofonu bei savo paties sukonstruotu fleitofonu – savotišku fleitos ir saksofono hibridu. Iš pradžių Matsas muzikavo panko ir džiazroko grupėse. Improvizacine muzika jis susidomėjo 1982-aisiais, pradėjęs groti su būgnininku Kjellu Nordesonu – drauge jie įkūrė „AALY“ trio.
9-ojo dešimtmečio viduryje M.Gustafssonas persikėlė į Stokholmą ir ten įkūrė trio „Gush“ su Stenu Sandellu bei Raymondu Stridu, vėliau pradėjo bendradarbiauti su vokiečių būgnininku Paulu Lovensu, kuris tapo jo partneriu įvairios sudėties „NU“ ansambliuose.
Tarptautinei saksofonininko karjerai padėjo įsibėgėti Berlyne gyvenęs Svenas Åke Johanssonas, pasirodymai Dereko Bailey‘o projektuose Londone. Tuo metu jis tapo ir P. Brötzmanno tenteto nariu, įsitraukė į Čikagos improvizuotojų bendruomenę projektais su H. Drake‘u, K. Vandermarku ir kitais eksperimentininkais.
2000-aisiais su Th. Moore’u ir Jimu O’Rourke Matsas įkūrė „Diskaholics Anonymous Trio“, pradėjo bendradarbiauti su roko grupe „Sonic Youth“, tapo B. Guy „New Orchestra“ nariu, pradėjo įsitvirtinti su trio „The Thing“.
M.Gustafssono kūryba yra įvertinta Švedijos karališkosios akademijos Didžiuoju džiazo muzikos prizu (2004), „Expressen’s Spelmannen” prizu (2004), prestižiniu Šiaurės tarybos muzikos prizu (2011). Jis ne kartą buvo išrinktas Švedijos metų džiazo muzikantu.
