Lietuvos džiazo muzikantas (būgnininkas, perkusininkas), režisierius, instaliacijų autorius.
Komponuoja muziką kino filmams, dramos spektakliams, šokio pastatymams. Kuria vizualųjį meną, rengia personalines bei grupines parodas.
V. Tarasovas pradėjo groti džiazą nuo 14 metų Archangelske, vietiniame jūreivių klube. 1961–1966 m. mokėsi Archangelsko aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1966 m. pradėjo studijuoti Leningrado konservatorijoje, tačiau dėl džiazo propagavimo tais pačiais metais buvo pašalintas iš mokslų .
1967 m. persikėlė į Vilnių. Grojo džiazą „Neringos“ kavinėje su Viačeslavu Ganelinu ir kontrabosininku Grigorijumi Talasu. Dirbo Nacionalinės filharmonijos simfoniniame orkestre, pučiamųjų orkestre „Trimitas“. Nuo 1984 m. – Valstybinės filharmonijos solistas.
Nuo 1970 m. su V. Ganelinu dirbo Vilniaus statybininkų kultūros namuose, grojo duetu „Gintarinės triūbos“ festivalyje Kaune, taip pat džiazo festivaliuose Gorkyje (1970 m.), Donecke (1971 m.). Sverdlovske susipažino su saksofonininku Vladimiru Čekasinu. Netrukus, po V. Čekasino persikėlimo 1971 m. į Vilnių, gimė žymusis trio Ganelinas – Tarasovas – Čekasinas, arba GTČ. Apie šį kolektyvą V. Tarasovas parašė autobiografinę knygą „Trio“ („Baltos lankos“, 1998 m.). Kartu su šiuo trio V. Tarasovas grojo daugelyje festivalių, leido įrašus.
1980–1987 m. V. Tarasovas rinktas geriausiu TSRS būgnininku, 1987 m. metų džiazo muzikantu Nr.2, 1986 m. Europos būgnininku Nr.2.1991 m. subūrė Lietuvos akademinės muzikos ir džiazo muzikantų orkestrą „Lithuanian Art Orchestra“.
1999–2003 m. – LRDT meno vadovas, ten režisavo spektaklį „Maskva – Petuški“ (aut. Venediktas Jerofejevas). 2009 m. skirta „Triumfo“ premija.
