Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo 1880 m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų Naumiesčio apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. 1883–1885 m. savarankiškai vargonininkavo Gražiškių bažnyčioje, 1885–1887 m. Vilkaviškio katedroje. Nuvykęs į Kauną, pas Kauno arkikatedros bazilikos vargonininką Juozą Kalvaitį, mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. 1890–1892 m. vargonininkavo Daugpilyje.
1892–1898 m. Sankt Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: 1895–1909 m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–1916 m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.
1899 m. vasarą lankėsi Regensburge, 1900–1905 m. aplankė Italiją, Vokietiją, Čekoslovakiją ir Šveicariją, studijavo vargonavimą Romoje pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo grigališkuoju choralu. 1901 m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. 1902–1904 m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–1907 m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki 1913 m. ir dvasinėje seminarijoje). 1908 m. gydėsi Suomijoje, 1909 m. – Druskininkuose, lankėsi Varšuvoje ir tėviškėje, 1912 m. – Vokietijoje
