Loreen (tikrasis vardas Lorine Zineb Nora Talhaoui) vaikystė nebuvo rožėm klota. Loreen motina keturiolikos bėgo nuo jai suplanuotos santuokos Maroke. Pabėgo į Švediją ir būdama šešiolikos susilaukė Loreen. Neužilgo ir dar penkių vaikų. „Vaikai auginantys vaikus niekada nesibaigiančiame chaose”,– taip savo ankstyvąsias dienas prisimena švedų muzikos žvaigždė. Tarp brolių ir seserų ji buvo vyriausia, o tai reiškia nebuvo kada augti – reikėjo iš karto suaugti ir ant gležnų pečių tempti dideles pareigas. Tokioje vaikystėje dainavimas tapo kone šventu ritualu ir vieninteliu būdu pabūti su savo emocijomis ir mintimis. Tiesa, tokią prabangą Loreen turėjo tik duše arba tualete. Dainuodavo užsidarius keliuose kvadratiniuose metruose tamsoje ir niekada negalvojo, kad tai galėtų išeiti iš už saugių sienų.
Penkiolikmetei Loreen močiutė pasakė, kad turint tokią balso dovaną, privalu ja dalintis su kitais. Padrąsino, bet neįtikino. Tada sesė ėmėsi atvirkštinės psichologijos ir išvadino Loreen išsigandusia baile. Šitas suveikė puikiai ir jautri siela 2004 metais užsiregistravo į televizijos muzikinį konkursą „Idol”. Droviai asmenybei išeiti dainuoti iš tamsos ir vienumos į akinančią lempų šviesą ir kameras, jos žodžiais, buvo traumuojanti patirtis. Užimta ketvirta vieta konkurse buvo geras startas muzikinėje karjeroje. Pasibaigus muzikiniam projektui Loreen pradėjo dirbti prodiusere ir režisiere televizijoje, o naktis leido studijoje ir griebė visas galimybės mokytis. Net sumokėjo vienam iš televizijos inžinierių, kad nuo A iki Z paaiškintų, kaip įrašų studijoje veikia dalykai. Pavyzdingas nusiteikimas.
Atlikėja garsą iš karto asocijuoja su vaizdu. Jeigu išgirdus dainą, jai prieš akis iš karto neiškyla vaizdai, Loreen priima tai kaip ženklą, kad daina – ne jos. Ir geriau jau niekas nesugalvoja vargintis įtikinti, kad kažkas yra techniškai neįmanoma, nes ji tik pabaksnos pirštu ką ir kaip padaryti, kad jos vizija išsipildytų iki detalių. Loreen pasirodymuose nėra nuolaidžiavimų garsui, šviesai ir vaizdui – šou būna toks, koks turi būti.
Kad pirmoji „Eurovizijos” pergalė su daina „Euphoria” suveikė kaip tramplinas, abejonių nėra, bet Loreen atvirauja, kad tuo metu ji buvo pilna baimių. Ką daryti, kai giliai viduj nori slėptis savo vaikystės komforto zonoj tamsoj, bet reikia pasirodyti prieš beveik du šimtus milijonų žiūrovų kitapus ekranų? Loreen susikūrė sau artimą pasirodymo atmosferą, scenografiją ir nustatė griežtas taisykles komandai. 2012 metais „Eurovizijoje” prieš dainą trumpam įjungti sireną ir blyksinčias šviesas daug kam pasirodė kaip nesąmonė, bet toks Loreen sprendimas atkreipė visų dėmesį ir suvaldė energiją. Daina „Euphoria” buvo paslaptinga, kupina mistinės energijos, o didžiąją pasirodymo dalį Loreen buvo savo pačios šešėlyje. Viso konkurso metu ji neleido niekam iš ją lydinčiųjų net prasitarti, ką apie ją rašo, kalba ir kokios iš viso yra „Eurovizijos” žaidimo taisyklės.
Po vienuolikos metų Loreen sugrįžo vėl laimėti „Euroviziją” jau su šviesia ir labai atvira daina „Tattoo”. Simboliška, kad 2023 metais pasirodymas skyrėsi kaip diena ir naktis: šviesi spalvinė gama įkvėpta jos marokietiškų šaknų, šešėlis gale, o ne priekyje, jokios baimės pasirodyti pažeidžiamai. Tiesa, techniniai „Tattoo” pasirodymo niuansai konkurso rengėjams kėlė galvos skausmą. Buvo neleista kabinti beveik 2 tonas sveriančių LED platformų. Nieko, „Kūryboje reikia kompromisų. Būtų pernelyg baisu, jeigu kūryboje absoliučiai niekas neribotų”, – sako Loreen. Greitai buvo rastas kitas, ne ką mažiau efektyvus sprendimas ir ekranai, nors ir kiti, vis tiek kybojo didžiojoje „Eurovizijos” scenoje, tarp kurių ir įsitaisė Loreen. Išduosim, kad įdomių scenografijų dalykų nusimato ir šiame koncertų ture. O kur dar jau pakeliui esantis naujas albumas.
Akivaizdu, Loreen populiarumas auga kaip ant mielių, muzikos kataloge daug naujienų, o ji nuolat atranda save iš naujo.
