1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Olgos Šteinberg fortepijono klasę. Studijų metu specialiųjų pianistinių dalykų dėstytojo kvalifikacijas įgijo pas prof. Jurgį Fledžinską ir Audronę Vainiūnaitę (kamerinio ansamblio), Eugenijų Įgnatonį (fortepijono pedagogikos, metodikos ir praktikos), Virginiją Dabkutę (koncertmeisterio).
Nuo 1976 m. dėsto Klaipėdos fakultete. Stažavosi ir savo kvalifikacijas kėlė Leningrado konservatorijoje (dabar Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija), Vokietijos G. F. Telemanno muzikos mokykloje (suteikta karilionininko profesinė kvalifikacija), Latvijos J. Vytuolo muzikos akademijoje ir Lenkijos Čenstakavos universitete.
Nuo 1964 m. dainavo Vilniaus berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, o baigęs sostinės 35-ąją vidurinę mokyklą, 1973–1978 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. P. Gylio klasė).
Studijų metais buvo Vilniaus miesto moterų ir vyrų chorų „Aidas“ chormeisteris – koncertmeisteris. 1981–1984 m. dirigavimo žinias gilino Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. N. Romanovskio klasė). 1984 m. stažavo Magderburgo (Vokietija) G. F. Telemanno muzikos mokykloje (prof. G. Busto kariljono klasė), 1993 m. stažavo Loguklosterio (Danija) kariliono mokykloje (prof. T. Fairo klasė), 1996 stažavo Ammersforto (Nyderlandai) kariljono mokykloje (prof. J. Maasseno klasė).
Nuo 1978 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, nuo 1991 m. – docentas, 1987–1990 m. – fakultetų muzikos mokytojų specialybės neakivaizdinio skyriaus moterų choro vadovas, 1989–1992 m. – Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto dekanas, nuo 1996 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto prodekanas. Išugdė būrį chorvedžių.
1984–1989 m. – Klaipėdos teritorinės vandentiekio valdybos mišriojo vokalinio ansamblio „Rapsodija“ vadovas. Ansamblis – daugelio įvairių konkursų laureatas. 1986–1993 m. – Šilutės rajono švietimo darbuotojų moterų choro meno vadovas ir dirigentas. 1987 m. su juo respublikiniame chorų konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“ pelnė pirmąją vietą, dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje, nemažai koncertavo.
Nuo 1987 m. skambina Klaipėdos kariljonu (įrengtas miesto centrinio pašto bokšte), surengė per 1000 koncertų, gastroliavo Danijoje (1992, 1994, 1996 m.), Vokietijoje (1993, 1995, 1997 m.), Prancūzijoje (1994 m.), dalyvavo tarptautiniuose varpų muzikos festivaliuose Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kasmečiuose tarptautiniuose varpų muzikos festivaliuose Klaipėdoje.
1992 m. išleido aranžuotų dainų rinkinį moksleivių mišriems chorams „Taravos Anikė“, o 1995 m. – leidinį „Muzika kariljonui“. 1993 m. – karalienės Fabiolos (Belgija) varpų muzikos konkurse už variacijas kariljonui lietuvių liaudies dainos tema „Ant kalno malūnėlis“ (kartu su V. Lopu) laimėjo antrąją premiją. 1987 m. K. Kačinskas apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.
