Julijus Slovackis gimė Salomėjos Januševskos ir Kremeneco licėjaus mokytojo literato Euzebijaus Slovackio (1772-1814 m.) šeimoje. Jo tėvas nuo 1811 m. buvo pakviestas dėstyti filologijos ir retorikos į Vilniaus universitetą, redagavo laikraštį „Kurier Litewski" („Lietuvos pasiuntinys"). 1811–1814 m. periodu Julijus Slovackis su šeima gyveno Vilniuje, Universitetui priklausančiame name. Jo tėvas netrukus 1814 m. mirė ir buvo palaidotas Rasų kapinėse. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą.
Kai motina Salomėja Januševska ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu, šeima 1818 m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje.
Epitafija Julijui Slovackiui Pilies gatvės kiemelyje
1819–1825 m. Julijus Slovackis lankė Vilniaus pirmąją berniukų gimnaziją, veikusią Universiteto patalpose. 1825–1828 m. jis studijavo teisę Vilniaus universitete. Gyvendamas Vilniuje J.Slovackis susipažino su Adomu Mickevičium. J.Slovackio motina Vilniuje esančius namus buvo pavertusi literatūriniu salonu, kuriame rinkdavosi miesto inteligentai. Studijų metais Slovackis lankydavosi Jašiūnų dvare. Baigęs studijas, 1829 metais Julijus Slovackis išvyko iš Vilniaus ir čia niekada nebesugrįžo. J.Slovackis persikėlė į Varšuvą, tepagyvenęs pora metų, po 1831 m. sukilimo kaip diplomatinis Tautos vyriausybės kurjeris išvyko į Vokietiją. Vėliau gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Keliavo po Europos šalis.
Julijus Slovackis priskiriamas „ukrainietiškajai" lenkų poezijos mokyklai, tačiau jis nevengė lietuviškų temų. J.Slovackis sukūrė dramą „Mindaugas" („Mindowie", 1829 m.), „Lietuvių legiono dainą" (1831 m.). Poemoje „Susimąstymo valanda" („Godzina mysli", 1833 m.) perteiktos Vilniaus laikotarpio romantiškos nuotaikos. Julijaus Slovackio kūryba pamėgta tik gerokai po jo mirties. J.Slovackis sukūrė 13 dramų, apie 20 poemų, daugybę eilėraščių, kelias apysakas.
