lietuvių-lenkų bajoras, žymus vertėjas, publicistas ir poetas, rašęs daugiausia lenkų kalba.
Gimė nedideliame Smolgavos kaime į pietus nuo Minsko (dab. Baltarusija), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jo tėvas buvo Aleksandras Kajetanas Kondratovičius (Aleksander Kajetan Kondratowicz), motina Viktorija Zlotkovska (Złotkowska). 1833-1837 m. mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje ir Naugarduke, dėl finansinių problemų mokslus turėjo nutraukti ir tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. 1844 m. Nesvyžiuje vedė Pauliną Mitraševską (Mitraszewska). Santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. 1844 m. su šeima apsigyveno Zalušo dvare prie Nemuno, kur gyveno iki 1853 m. Čia gyvendamas V. Sirokomlė pradėjo kurti.
1853 m. persikraustė į Bareikiškių dvarą šalia Vilniaus, ten jis sukūrė daugiausiai savo darbų. V.Sirokomlė savo bute Vilniuje, Vokiečių gatvėje, organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – A. E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova. Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski“, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. Pasisakė už valstiečių išlaisvinimą Rusijos imperijoje ir Lietuvos-Lenkijos atsiskyrimą nuo Rusijos imperijos. Už dalyvavimą antirusiškoje demonstracijoje 1861 m. buvo ochrankos suimtas. Jam skirtas namų areštas Bareikiškių dvare, kur 1862 m. rugsėjo 15 d. jis mirė. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Kūryba
Kūriniuose figūruoja istorinės Lietuvos žmonės, istorija, gamta.
Pirmaisiais kūriniais, pasirašytais V. Sirokomlės slapyvardžiu, laikomi humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys“ ir sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių“. Taip pat parašė komedijas „Madinga žmona“, „Namukas miške“, „Kaimo politikai“, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę“, poemas „Margiris“, „Senieji vartai“, „Trys lietuvio dukros“, vertė Renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.
Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Iškylos po Lietuvą iš Vilniaus“ . Pastarajame, išleistame 1857 m., aprašomi Trakai, Stakliškės. Šie duomenys laikomi vertingu XIX a. istoriniu šaltiniu. Nuo 1860 m. išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių.
Išleido lenkų literatūros istoriją ("Dzieje literatury w Polsce", II leidimas Varšuvoje 1875 m., 3 tomai), taip pat lenkų poetų Janicki, Sarbiewski, Szymonowicz, Klonowicz, rašiusių lotynų kalba, kūrinių vertimus (Vilnius, 1852 m., 6 tomai). Pilnas jo poezijos rinkinys išleistas 10 tomų (Varšuva, 1872 m.). Be savo originalios kūrybos vertė iš lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbų, greta kitų P. J. Béranger, J. V. Gėtės, H. Heinės, M. Lermontovo, N. Nekrasovo, T. Ševčenkos kūrinius.
