kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas.
Kompozitorius S. Šimkus pagrįstai laikomas lietuvių muzikos klasiku. Jį žavi gamtos poezija, buities vaizdai, meilės lyrika. Apie 180 surinktų lietuvių liaudies dainų tekstų kartu su melodijomis gavo iš Šilavoto klebono Antano Radušio. S. Šimkus sugebėjo atrinkti vertingas liaudies melodijas ir pritaikyti jas chorui. Jo dainos buvo leidžiamos įvairiais rinkiniais („Mūsų dainos”, „Dainų dainorėlis” ir kt.).
Svarbesni kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos „Ūžia girelė“, „Oželis”, „Tykus buvo vakarėlis”, „Mes padainuosim”, „Ko vėjai pučia”, „Pamylėjau vakar”, „Aš augau pas tėvelį”, chorinė daina „Vėjo dukra” (Fausto Kiršos ž.), simfoninė poema „Nemunas” (apie 1925 m.). Stambiausias kompozitoriaus vokalinis – instrumentinis kūrinys yra opera „Kaimas prie dvaro” („Pagirėnai”). Ji tarsi apibendrino visą kompozitoriaus kūrybinį kelią, nes buvo užbaigta 1941 m., o pastatyta 1942 m. Kaune.
S. Šimkus sukūrė žinomą masinę dainą „Lietuviais esame mes gimę” (Jurgio Zauerveino tekstu), tapusią Mažosios Lietuvos himnu. Dar kompozitoriui gyvam esant pusė visų Lietuvoje dainuojamų dainų buvo S. Šimkaus. Daugelį metų S. Šimkaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje. Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1200 liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų bei mėgėjų atlikėjų repertuarą.
