Patricija Jurkšaitytė (g. 1968 m., Lietuva) - tapytoja, žinoma kaip vėlyvojo renesanso ir XVII a. meistrų paveikslų interjerų tapytoja, iš kurių pašalintos žmonių figūros. 1993 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos studijų bakalauro laipsnį, buvo viena iš garsiojo dailininko Kęstučio Zapkaus dėstomo kurso studentų. Nuo 1992 m. P. Jurkšaitytė dalyvauja grupinėse parodose Vilniaus šiuolaikinio meno centre ir galerijoje "Vartai" (Lietuva), o 1996 m. pradėjo rengti personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Patricija Jurkšaitytė savo tapyboje naudoja apropriacijos strategijas, dekonstrukcijos principus ir citatas kaip įrankius, kuriais vizualiai komentuoja šiuolaikinę kultūrą ir jos santykį su praeitimi. Menininkė siekia atskleisti tapybos kalbą, jos techniką kaip atminties praktiką, jos ribas, prasmę ir beprasmybę. Ji tarsi rekonstruoja istorinius paveikslus, bet kartu eliminuoja iš jų tam tikrus elementus, taip kurdama konceptualią meno istorijos interpretaciją. Kitą Jurkšaitytės kūrybos dalį sudaro įvairių moterų portretai, kuriuose menininkė siekia išryškinti ne jų žvilgsnį į žiūrovą, o atskleisti, kaip jos pačios save suvokia.
Patricijos Jurkšaitytės darbai buvo pristatyti įvairiose galerijose ir meno institucijose Lietuvoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Turkijoje. Menininkė dažnai rengia personalines parodas Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje. Jos kūriniai įtraukti į Lewben Art Foundation (Lietuva) ir MO muziejaus (Lietuva) kolekcijas, taip pat į daugelį privačių kolekcijų Lietuvoje ir užsienyje.
