Bohuslav Martinů – vienas grojamų čekų autorių, vieno produktyviausių ir įvairiapusiškiausių XX amžiaus kompozitorių kūryboje atsispindi daugybė įtakų: prancūzų impresionizmo, džiazo, anglų madrigalų ir čekų bei moravų liaudies dainų.Pasak paties Bohuslavo Martinů, jo muzikos charakteriui įtakos turėjo neįprasta jo gimimo vieta. Gimė Poličkoje, nedidelėje kameroje, esančioje Šv. Jokūbas; tėvas Ferdinandas įsidarbino vežėju ir tuo pat metu atsidavė batsiuvio profesijai. Čia jis su tėvais ir broliais ir seserimis gyveno iki dvylikos metų, kol šeima persikėlė į namą aikštėje. Nuo mažens griežė smuiku, Prahos konservatorijoje mokėsi smuiko ir vargonų, Pirmojo pasaulinio karo metais gimtajame mieste dėstė smuiką.Po karo Bohuslav Martinů tris sezonus dirbo smuikininku Čekijos filharmonijoje, o 1923 m. išvyko į Paryžių studijuoti kompozicijos pas Albertą Rousselį. Po metų jis visam laikui persikėlė į Prancūziją. Ten jis susipažino ir su Charlotte Quennehen, kurią vedė 1930-ųjų pradžioje. Iki 1940 m. Martinů gyveno Paryžiuje kaip laisvai samdomas kompozitorius, vasaros mėnesius pora dažniausiai leisdavo Poličkoje. 1930-aisiais jis susikūrė žinomo kompozitoriaus reputaciją, jo muziką grojo orkestrai visame pasaulyje.Naciams užėmus Paryžių, Martinus ir jo žmona pabėgo per pietų Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją į JAV. Amerikoje jis pradėjo kurti simfonijas, taip pat atsidėjo dėstymui: dėstė Berkshire muzikos mokykloje, vėliau mokyklose Naujajame Džersyje ir Niujorke. 1948 m. vasario mėn. komunistinis perversmas neleido jam grįžti į Čekoslovakiją.1950-aisiais Martinų šeima gyveno Prancūzijoje, JAV, Italijoje ir Šveicarijoje. Sergantis kompozitorius paskutinius savo gyvenimo metus praleido dirigento Paulo Sacherio dvare Liestalyje, Šveicarijoje, kur 1959 metais mirė nuo vėžio. 1979 metais jo palaikai buvo pargabenti į gimtąją Poličką.
