Elvis laikomas Amerikos XX am. ikona, dažnai vadinamas „Rokenrolo karaliumi“ arba tiesiog „Karaliumi“.
Gimė Tupele (Misisipės valstijoje), bet būdamas 13-kos metų amžiaus su tėvais persikėlė gyventi į Memfį (Tenesio valstiją). Karjerą pradėjo 1956 m., kuomet pasirašęs sutartį su įrašų kompanija RCA Records ėmė leisti hitus, tokius kaip „Blue Suede Shoes“, „Shake Rattle and Roll“, „Tutti Fruti“, „Money Honey“ ir kt.
Tuometiniai kritikai teigė, kad naujoji žvaigždė nemoka dainuoti ir pranašavo jam trumpalaikę sėkmę. Tai buvo klaidingas vertinimas, nes šis neišlavintas, maldaujamo, atkaklaus tembro baritonas pasižymėjo įgimtu talentu bendrauti per muziką.
Dauguma to laikmečio dainininkų buvo rafinuotesni ir dainuodavo akomponuojant styginių orkestrui, o Elviui pritarė elektrinė bei bosinė gitaros ir būgnai. Jo dainavimas pasižymėjo operine emocija, kuri buvo perimta iš bliuzo atlikėjų, kurių jis klausėsi 5-ajame dešimtmetyje per afroamerikiečių radijo stotis.
6-ajame dešimtmetyje Elvis toliau kūrė hitais virtusias dainas „All Shook Up“, „Jailhouse Rock“, „One Night“. Jo kūrybai nesutrukdė motinos mirtis 1958-aisiais ir dveji metai karinės tarnybos.
Elvis Preslis (1970)
Siekdamas dar didesnio populiarumo, Elvis Preslis pradėjo filmuotis kine. Paragintas savo vadybininko Tomo Parkerio, Elvis atvyko į Holivudą. Kūrybos prasme tai buvo didžiulė klaida. Elvis pradėjo filmuotis pigiuose meninės prasmės neturinčiuose filmuose. Nors Elviui buvo pasiūlytas pagrindinis vaidmuo filme „West Side Story" , vietoj to jo prodiuseris T. Parkeris pasirinko „Girl Happy“, „Harem Holiday“, „Paradise, Hawaiian Style“ ir kitas vertės neturinčias juostas. T. Parkeris siekė greitų pinigų iš pigių juostų, kurių filmavimas truko ne ilgiau kaip tris savaites, o autoriaus teisės priklausė Elvio leidybos bendrovėms.
Tačiau, filmų pelningumui sumažėjus, Elvis vėl pradėjo dainuoti. 1968 m buvo nufilmuota išskirtinė TV laida, kurioje nuskambėjo naujas hitas „If I Can Dream“. Netrukus Elvis vėl grįžo į geriausių dainų sąrašus ir vėl tapo populiarus. Sugrįžęs į Memfį jis įrašė vienas garsiausių savo gyvenimo dainų „Suspicious Minds“ ir „In The Ghetto“.
8-ajame dešimtmetyje, ypač po skyrybų su Priscilla, kurią įsimylėjo tarnaudamas kariuomenėje Vokietijoje jai dar būnant 14 metų, Elvio elgsena tapo permaininga. Pasigirdo gandų apie pašlijusią sveikatą ir priklausomybę nuo receptinių vaistų.
The Beatles lyderis Dž. Lenonas yra pasakęs: „Mes, bitlai, irgi turėjome sunkių laikotarpių. Bet naštą dalijomės keturiese. O Elvis buvo vienas. Jam tikriausiai buvo nepaprastai sunku tai išgyventi“.
1977 m. rugpjūčio 16 dieną, savo prabangiame dvare, viena garsiausių visoje muzikos istorijoje žvaigždžių mirė. Elvio mirties priežastis buvo prieštaringai vertinama – buvo nustatytos skirtingos diagnozės, pradedant širdies smūgiu ir baigiant vaistų perdozavimu. Mirties priežasčiai nustatyti buvo atlikti pakartotiniai skrodimai ir tyrimai
