Sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja ir prezidentė, lektorė.
Danutė Kunčienė augo Klaipėdos rajone. Save vadina kaimo vaiku. Nuo pat mažumės daug laiko praleisdavo miške. Visada traukė gamta. Mėgo joje būti. Tėvas įskiepijo pagarbą gamtai, miškui. Vaikystėje kartu su senele lankydavosi Kretingos bažnyčioje, turguje, senosiose kapinėse. Močiutė buvo kaimo šviesuolė, iš jos perėmė žolininkystės žinias.
1964 m. baigė Katkų (Klaipėdos r.) pradinę mokyklą, 1969 m. – Plikių (Klaipėdos r.) aštuonmetę. 1972 m. Klaipėdos medicinos mokykloje įgijo medicinos sesers specialybę.
1972–1973 m. dirbo Klaipėdos vaikų ligoninėje. Tuomet radosi noras padėti žmonėms ne tabletėmis, o natūraliais metodais. Jaunystėje pati turėjusi sveikatos sutrikimų, pakeitė mitybą, tapo vegetare, propaguoja sveiką gyvenseną, valgymo kultūrą.
1974 m. apsigyveno Kaune. 1977 m. sukūrė šeimą, 1978 m. gimė sūnus Gediminas. 1974–1990 m. dirbo Kauno odos ir venerinių ligų ligoninėje. Nuo 1991 m. vysto individualią praktinę veiklą.
Po vyro mirties 2015 m. apsigyveno Palangoje.
Visuomeninė veikla: Kauno jungtinio sveikatos klubo narė (1980–2007 m.); Lietuvos sveikuolių sąjungos narė (nuo 1990 m.), lektorė; mokyklos-stovyklos „Šermukšnėlė“ įkūrėja ir vadovė (nuo 2003 m.).
2007 m. įkūrė Žaliąjį sveikatos klubą „Žolinčių akademija“, yra jo prezidentė. Klubo pavadinimas kilo iš M. Valančiaus raštuose minimų žmonių, kurie braidžiodavo po pievas, aiškindavo, kaip reikia pažinti tuos augalus, juos mylėti, kaip savo reikmėms panaudoti – ar audiniui dažyti, ar gyvuliui gydyti. Jie vadinti žolinčiais. Žolinčių akademijos korifėjus – Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Akademijos nariai aiškina žmonėms apie sveiką gyvenseną, kaip tai yra neatsiejama nuo gamtos, koks svarbus žmogaus ir augalo santykis, kas tai yra emocinė mityba ir kodėl reikia to paisyti.
Dirba, draugauja su mokyklomis, darželiais. Daug dėmesio skiria jauno žmogaus ugdymui, švietimui. Siekia, kad žmogus pirmiausiai būtų davėjas, o ne vartotojas.
Savo mokytojais D. Kunčienė laiko vaistininką Virgilijų Skirkevičių, žolininkes Jadvygą Balvočiūtę, Janiną Danielienę, fitoterapeutą Juozą Ruolią.
Renka žmonių pasakojimus, įvairius receptus, kaip gydytasi anuomet, kai augalų gydomosios savybės dar nebuvo tyrinėtos ar tyrimais įrodytos, o šiandien jau yra ir moksliškai patvirtintos.
Nuo 1993 m. – kasmet Palangoje vykstančios sveiko maisto šventės dalyvė. Organizuoja maisto šventes „Lietuvaitė šeimininkė“ (2004–2014).
Projektų – „Žolynų takas“, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui (1009–2009), bei „Gesės sodas“, skirto Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti, – iniciatorė ir rengėja. Akademijos narių sukurtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas žolynų takas yra įkurdintas Kretingos Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios bokšte.
Dalyvauja „Lietuvos ryto“, Delfi, LRT televizijos bei radijo laidose. Publikuoja straipsnius laikraščiuose „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, „Ūkininko patarėjas“, „Šeimininkė“, „Klaipėda“, „Banga“, žurnaluose „Rasos“, „Sveikata“, „Grožis ir sveikata“, „Raktas“.
Išleido autorines knygas: „75 darnių valgių receptai“ (2006), „Metų laikai mums“ (2011), „Slėpinys sėkloj“ (2012), „Šaknies slaptis“ (2013), „Gyvastis žievėj“ (2014), „Gimtis žieduose“ (2015).
Nuo 1996 m. įvertinama įvairiausiais apdovanojimais. Triskart – Lietuvos sveikuolių sąjungos Sveiko maisto konkurso nugalėtoja; LRT nominacijos „Už Gyvenimo geismą“ suteiktas Šviesuolio vardas; LR Seimo, Kauno miesto savivaldybės padėkos ir kt. įvertinimai. 2002, 2005 ir 2013 m. nominuota Šeimininkių šeimininkės titulu.
