1944–1948 m. studijavo teisę Romos universitete. Nuo 1943 m. pradėjo darbą Lietuvos pasiuntinybėje prie Apaštalų Sosto, 1944 m. tapo jos patarėju, 1964 m. – I sekretoriumi, 1970–1991 m. Lietuvos atstovu. Nuo 1983 m. papildomai ėjo Lietuvos pasiuntinybės JAV patarėjo, nuo 1987 m. – reikalų patikėtinio ir Lietuvos pasiuntinio pareigas.
Stasys Lozoraitis aktyviai kėlė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, dalyvavo įvairiose konferencijose, bendradarbiavo leidiniuose „Europos lietuvis“, „Santarvė“, Italijos spaudoje. 1946–1948 m. dirbo laikraščio „Lietuvių balsas“ redakcijoje. Dalyvavo Italijos lietuvių veikloje: buvo Centrinio lietuvių komiteto (1950 m.), Italijos Lietuvių bendruomenės Laikinojo organizacinio komiteto (1950-1952 m.) pirmininkas. Taip pat aktyviai veikė Tarptautinėje tremtinių intelektualų sąjungoje.
1990 kovo mėn. S. Lozoraičiui suteiktas ypatingojo pasiuntinio rangas. Jis dalyvavo atkuriant ir tarptautiniu mastu įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę – teikė informaciją ir siūlymus Sąjūdžio ir Lietuvos Respublikos vadovybei, siuntė instrukcijas (pro memoria) Lietuvos diplomatinės tarnybos pareigūnams, diplomatinius laiškus daugelio vyriausybių nariams, stiprino Lietuvos gyventojų ir išeivijos ryšius. 1991 spalio mėn. tapo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV. 1993 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą. 1993–1994 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Italijoje. Mirė 1994 06 13 Vašingtone. Palaidotas Putname, JAV. 1999 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
