kompozitorius, dainininkas (tenoras), pedagogas. 1949-50 mokėsi dainuoti Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1950-55 tęsė dainavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. K. Petrausko klasėje), o 1954-59 studijavo ir kompoziciją (prof. J. Juzeliūno klasėje). 1951-59 dainavo Lietuvos radijo vokaliniame ansamblyje. 1959-60 dėstė teorines disciplinas Vilniaus kultūros ir švietimo technikume. Nuo 1960 Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos katedros dėstytojas, nuo 1964 vyr. dėstytojas, nuo 1977 docentas, nuo 1992 profesorius. Taip pat yra dėstęs teorines disciplinas Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje-technikume. Pedagogo solfedžio ir kitų teorinių disciplinų klasę baigė daugiau kaip 300 muzikų (daugiausia dainininkų).
V. Kairiūkštis yra parašęs mokslo metodinių darbų: „Ritmo pratimai" (I - 1970, II - 1973), „Vienvardžių ir paralelių tonacijų sugretinimo panaudojimas solfedžio pamokose" (1976), „Šiuolaikinių lietuviškų melodijų rinktinė solfedžio pratyboms" (1988) ir kt. Daug kartų buvo valstybinių egzaminų kvalifikacinių komisijų pirmininkas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio aukštesniosiose muzikos mokyklose, chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys. 1980 pedagogui suteiktas nusipelniusio dėstytojo garbės vardas. Nuo 1960 - Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Gausioje V. Kairiūkščio kūryboje dominuoja vokalinė muzika - kantatos, oratorijos, kūriniai chorams ir vokaliniams ansambliams, vokaliniai ciklai, solo dainos bei romansai. Daug kūrinių įrašyta į plokšteles, publikuota įvairiuose rinkiniuose ir atskiruose leidiniuose. Trys dainos apdovanotos S. Šimkaus premijomis.
