Iškilus latvių avangardo dailininkas, vienas populiariausių ir originaliausių XX a. antrosios pusės tapytojų, dažnai vadinamas Latvijos moderniosios dailės patriarchu.
Pasirinkęs visiškai individualų vaizduojamojo meno kelią ir stilių, Auseklis Baušķenieks sakė: "Pasiūlymų savo paveikslams ieškau iš aplinkos, iš kasdienybės, esu realistinės formos kūrinys." Kartu jis meistriškai naudojo pointilizmo techniką ir tęsė prancūzų postimpresionizmo tradicijas.
Visada geranoriškas ir šmaikštus gyvenime Baus (taip pasirašinėjo savo paveikslus) kūrė abstrakčius daugialypius kūrinius, kartais dramatiškai detalius. Buitiniai jo kūrinių siužetai tapo siurrealistiniai, kupini groteskiškų kolizijų, paremtų gyvenimo stebėjimais.
Dėl dailininko palikimo galima įžvelgti ir kitų jo kūrybos aspektų - pavyzdžiui, jis prisidėjo prie verslo grafikos, kūrė plakatus ir etiketes prekėms bei produktams.
Nepaisydamas kaltinimų dėl atsitraukimo nuo socrealizmo kanonų, dailininkas tapo SSRS dailininkų sąjungos nariu, o jo kūriniai per gyvenimą buvo eksponuojami Latvijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Prancūzijoje ir Australijoje. A. Baušķenieko kūrinių yra Latvijos ir užsienio muziejuose bei privačiose kolekcijose, jie paklausūs meno aukcionuose.
Pagrindinės idėjos:
- Auseklis Baušķeniekas kūrė, sprendžiant iš daugumos siužetų, žanrinius paveikslus, plačiai naudojančius satyros, kartais grotesko elementus. Be veiksmo kompozicijų, dažnai paremtų socialiniais ir aplinkos įvykiais, jis tapė originalius dalykinius portretus.
- Dailininko kūriniai pasižymi savitu stiliumi: jis derino primityviosios (naiviosios) liaudies dailės ir siurrealizmo stilius. Kartu jis aktyviai naudojo nusistovėjusias pointilizmo metodo tradicijas (smulkūs potėpiai-taškeliai) ir šiai postimpresionizmo šakai būdingą subtilų skonį.
- Įvaldęs aliejinę techniką, dailininkas dirbo švelniais pasteliniais tonais, gana realistiškai interpretavo vaizduojamų daiktų ir personažų formas. Bauškeniekas save vadino realistu, tačiau realizmas jam tarnavo kaip priemonė suteikti pasirinktam siužetui įvairių nerealumo, pasakiškumo ar mitiškumo atspalvių.
- Žanriniuose paveiksluose, kuriuose nėra alegorijų ar kokių nors siurrealistinių tendencijų, dailininkas taip pat naudojo neoimpresionistinę techniką, nors ir ne visai pažodžiui. Priešingai nei puantilizmo ideologai G. Seurat ir Paulis Signacas, kurie siūlė dėti grynos spalvos taškus, kurie vėliau susimaišydavo žiūrovų akyse, latvių meistras naudojo ir paletės atspalvius.
- Turėdamas savitą stilių ne tik tapyboje, bet ir grafiniame piešinyje, Auseklis Baušķenieks jį plėtojo kurdamas tipografijos gaminius - daugiausia plakatą.
- Kuklus gyvenime ir audringas kūryboje Bausas sukūrė daugybę paveikslų, kupinų optimizmo ir humoro jausmo. Dailininkui visada pavykdavo laikytis savo kredo - būti žinomam, bet išlikti nenuspėjamam ir nežinomam.
